Į gydytoją besikreipiantys pacientai dažnai neįsivaizduoja kiek sudėtingų funkcijų atlieka žmogaus virškinimo sistema. Tad neretai ir simptomus rodančius pakitusią šių sistemų būklę pastebi ne iš karto ir nesieja jų su kepenų ar virškinamojo trakto veiklos sutrikimais. Apie vieną svarbiausių organų sistemų veiklą kalbamės su „Antėja laboratorija“ šeimos gydytoja Rasa Isevičiene.
Kepenys – vienas didžiausių ir svarbiausių mūsų organų, atsakingos už virškinimą gaminant tulžį, perdirbant angliavandenius, baltymus bei riebalus. Jos skaido vaistus, kitas chemines medžiagas ir organizmo hormonus. Kepenys kaupia ir saugo organizmui svarbias medžiagas, vitaminus bei mineralus, dalyvauja imuninės sistemos veikloje bei gamina kraujo krešėjimo faktorius ir baltymus. Tai gajus, linkęs atsinaujinti organas, tačiau ir jos yra pažeidžiamos. Pagrindinės kepenų pažeidimo priežastys yra hepatitai, onkologinės ligos, medikamentai ar kitos toksinės medžiagos. Hepatitai B ir C ilgus metus gali nesukelti jokių simptomų ir aptinkami tik atsiradus negrįžtamam kepenų pažeidimui. Įtariant kepenų ligas arba norint atlikti profilaktinį kepenų veiklos ištyrimą, neužtenka atlikti vieną kraujo tyrimą, tenka patikrinti visas pagrindines sistemas, už kurias atsakingas šis daugiafunkcinis organas.
Kepenų veiklos tyrimų programos metu tikrinamos su kepenų veikla susijusių baltymų kiekis – albuminas, laktatdehidrogenazė, feritinas. Kepenų fermentai (baltymai, pagreitinantys tam tikras reakcijas organizme) – ALT, AST, GGT, ALP ir ALT/AST santykis, kurie padeda įtarti ir atskirti galimas kepenų pažeidimo priežastis. Bilirubino (bendro, tiesioginio ir netiesioginio) koncentracijos kraujyje įvertinimas padeda nustatyti bilirubino apykaitos sutrikimus, dažnai susijusius su pakitusia kepenų funkcija. Sergamumas onkologinėmis ligomis pasaulyje didėja. Tad tiriant kepenų funkcijos rodiklius, tikslinga atlikti ir vėžio žymenų tyrimus. Karcinoembrioninis antigenas (CEA) – nespecifinis žymuo, nustatant pirminį naviką, tačiau jis parodo patį piktybinį procesą, naudojamas kartu su specifiniais vėžio žymenimis. Dažniausiai tiriamas stebint skrandžio, žarnyno, krūtų, plaučių, kasos, storosios ir tiesiosios žarnos navikus.
Kasos vėžio ir virškinamojo trakto navikų žymuo (Ca19–9) – labai specifinis kasos ir tulžies takų karcinomos žymuo. Kepenų karcinomos ir sėklidžių vėžio žymuo alfa fetoproteinas (AFP) – naudingas tiriant pacientą dėl pirminio kepenų vėžio. Kalbant apie darnią virškinimo sistemos veiklą, svarbu suprasti, kad virškinimui svarbūs ne tik skrandis, storasis ar plonasis žarnynas, bet ir burna, stemplė, kepenys, kasa. Tad, esant nusiskundimams ar tiriant profilaktiškai, svarbu įvertinti visų šių sistemų funkcijas.
Pagrindinis ištyrimas turi apimti bendruosius rodiklius (CRB ir bendro kraujo tyrimą), dėl galimo uždegimo, parazitinių ligų ar kitų būklių, trikdančius virškinimo sistemos darbą. Kepenų fermentai ir bilirubino koncentracijos nustatymas leidžia spręsti apie kepenų veiklą. Kasos fermentų (lipazės ir pankreatinės amilazės) tyrimai padeda atmesti arba patvirtinti kasos už- degimus.
Atlikdami vėžio žymenų tyrimus siekiame atmesti virškinimo sistemos onkologines ligas. Be anksčiau minėtų vėžio markerių, atliekamas skrandžio vėžio žymuo (Ca72–4) – skrandžio, kiaušidžių karcinomos ir virškinimo trakto vėžio eigai stebėti. iFOB tyrimas reikalingas įtarti ir atmesti piktybinius, uždegiminius, struktūrinius storosios žarnos pakitimus. Kai kuriems pakitimams gydymas reikalingas nedelsiant.
Helicobacter pylori antikūnų nustatymas atliekamas esant sutrikusiam virškinimui, pilvo pūtimui, skausmams epigastrio srityje, nustačius skrandžio opas arba esant nespecifiniams simptomams – nuovargiui, silpnumui, bėrimams, ar kai nerandamos jų priežastys. Dažnai, nustačius ir išnaikinus šią bakteriją, išnyksta ir minėti simptomai. Išmatų diagnostinis pasėlis padeda nustatyti mikrofloros pokyčius žarnyne ar aptikti patogeną.
Svarbu atsiminti, kad tik žvelgdami į savo organizmą kaip į sistemų visumą, galėsime aptikti ir sėkmingai koreguoti su metais atsirandančius pakitimus.
