Lėtinė liga yra iššūkis visiems – tiek vaikams, tiek suaugusiems, kadangi tenka kovoti su ilgalaike liga. Liga tampa lėtine, kai žmogus ja serga ilgiau nei pusmetį. Ji gali užklupti tiek dėl netinkamo gyvenimo būdo, žalingų įpročių, nuolat patiriamo streso, tiek dėl genetikos. Įvairios kilmės lėtinės infekcijos gali sąlygoti besitęsiantį nuovargį ar mažakraujystę.
Nuovargis – sumažėjęs darbingumas, fizinis ar psichinis išsekimas, motyvacijos stoka, tai simptomai, rodantys, kad organizmui reikia poilsio. Nesant šiam sutrikimui, išsimiegojus ir pailsėjus žmogus vėl jaučiasi darbingas. Tačiau nuovargis, trunkantis ilgiau nei dvi savaites visuomet turi priežastį.
Nuovargio priežastis galima suskirstyti į tris grupes:
Psichologinės – stresas, nerimas, depresija ar apatija.
Fiziologinės – neišsimiegojimas, maitinimas krūtimi, nėštumas, per didelis fizinis krūvis.
Fizinės – sukeltas vitaminų ar mineralų trūkumo, įvairių ligų.
Dažniausiai – lėtinės širdies, plaučių ligos, infekcijos, lėtiniai uždegimai, cukrinis diabetas, skydliaukės funkcijos sutrikimas, tam tikrų maisto produktų netoleravimas, alergijos. Kartais nuovargiui įtakos turi cukrinis diabetas, atsirandantis dėl per didelio cukraus kiekio kraujyje. Jaunesniems žmonėms pirmo tipo cukrinis diabetas manifestuoja ne tik nuovargiu, bet ir išreikštu troškuliu, padidintu šlapinimusi, svorio kritimu, šlapimo takų infekcijomis.
Esant sumažėjusiam skydliaukės aktyvumui žmogus taip pat jaučia išreikštą nuovargį, depresyvias nuotaikas, šalčio netoleravimą, pradeda augti svoris. Skydliaukės funkcijos sutrikimas nustatomas ištyrus skydliaukės hormonus ir yra nesunkiai koreguojamas paskyrus tinkamą gydymą. Dažnai ilgą laiką trukęs nuovargis būna sukeltas kalio, magnio ar kalcio trūkumo ir yra gana lengvai koreguojamas. Net ir nedidelis kalio trūkumas gali pasireikšti gana sunkiu nuovargiu, kartu su permušimais, dažnu širdies plakimu. Nuovargis, galvos skausmas, dažnos virusinės arba bakterinės infekcijos – galimi vitamino D trūkumo požymiai. Atlikus pagrindinius tyrimus dėl kitų ligų bei būklių ir neradus nuovargio priežasties, būtina pasitarti su gydytoju dėl rimtesnės ar rečiau aptinkamos susirgimo priežasties.
Geležies stokos mažakraujystė dažniausiai pasireiškia neseniai gimdžiusioms arba gausias menstruacijas turinčioms moterims. Tačiau ji gali būti ir nepilnavertės mitybos, gimdos darinių, onkologinių ligų, skrandžio opų, diabeto ar inkstų ligų pasekmė. Gana dažnai pasitaiko ne geležies, o folio rūgšties ar vitamino B12 stokos mažakraujystės. Vitaminas B12 aptinkamas tik gyvūninės kilmės maiste, tad jo dažniausiai trūksta vegetarams ir veganams.
Mažakraujyste sergantis žmogus dažnai būna išblyškęs arba gelsvos odos spalvos, priklausomai nuo mažakraujystės kilmės, jaučia galvos svaigimą, dažną širdies plakimą. Atlikus kraujo tyrimus, nustačius šių medžiagų trūkumą, jis yra nesunkiai koreguojamas ir simptomai visiškai išnyksta. Kiekvieną lėtinę ligą gali sąlygoti patys įvairiausi organų veiklos sutrikimai, vitaminų, mikroelementų ar elektrolitų trūkumas. Laboratoriniai tyrimai padeda nustatyti lėtines ligas sukeliančias priežastis ir jas gydyti, o ne slopinti pasireiškiančius simptomus.
