Tuberkuliozė (TBC) - "Antėja laboratorija"

Tuberkuliozė (TBC): simptomai, gydymas, profilaktika

Tuberkuliozė – pavojinga lėtinė infekcinė liga, dažnai apsunkinanti diagnostiką gydytojams. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, ji yra trylikta pagrindinė mirties priežastis pasaulyje. Deja, Lietuvoje sergamumas tuberkulioze yra vienas didžiausių Europoje. Todėl mokėti atpažinti šią ligą ir žinoti, kaip nuo jos apsisaugoti, ypač svarbu. Daugiau apie tai, kas yra tuberkuliozė, kokius simptomus ji sukelia, kaip yra gydoma ir diagnozuojama, galite sužinoti šiame įraše.

Kas yra tuberkuliozė ir kas ją sukelia?

Tuberkuliozė (TBC) – gyvybei pavojinga infekcinė liga, pirmiausiai pažeidžianti plaučius. Tuberkuliozės sukėlėjas – bakterijos Mycobacterium tuberculosis, plintančios oro lašeliniu keliu, kuomet aktyvia atvira tuberkuliozės forma sergantis žmogus čiaudi, kosi, kalba. Tuberkuliozė gali paveikti įvairius organus, tačiau 85 proc. atvejų stebima plaučių pažaida yra paveikiami plaučiai.

Tuberkuliozės formos

Yra išskiriamos dvi tuberkuliozės infekcijos formos:

  • Latentinė (neaktyvi). Sergantys asmenys neužkrečia kitų ir nejaučia jokių simptomų, tačiau jų organizme esančios mikobakterijos, susilpnėjus imunitetui, gali pereiti į aktyvią tuberkuliozę. Latentinė tuberkuliozė gydoma 3–6 mėnesius prieštuberkulioziniais vaistais. Latentinė tuberkuliozės infekcija yra gydoma vienu antituberkulioziniu vaistu 6–9 mėnesius arba 3 mėnesius dviem preparatais.
  • Atvira (aktyvi) – tuberkuliozė kaip liga. Šios formos TBC dažniausiai pažeidžia plaučius, retesniais atvejais tuberkuliozės bakterija plinta krauju, limfa po visą organizmą: į  nervų sistemą, virškinamąjį traktą, šlapimo ar reprodukcinę sistemą, kaulus ir sąnarius, akis ar odą. Aktyvią tuberkuliozę būtina gydyti – 6–9 ar net 12–18 mėnesių, priklausomai nuo ligos formos, bakterijų atsparumo vaistams, paciento amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Nutraukus gydymo kursą per anksti, gali išsivystyti vaistams atsparios tuberkuliozės forma. Negydoma liga gali pasibaigti mirtimi.

Plačiau apie tuberkuliozės formas galite skaityti kitame mūsų įraše, kurį rasite čia.

Kaip užsikrečiama tuberkulioze?

Paprastai tuberkulioze užsikrečiama oro lašeliniu būdu bendraujant su sergančiu atvira tuberkulioze žmogumi. Vienkartinis kontaktas ligą sukelia tik nusilpusio imuniteto žmonėms.

Riziką susirgti tuberkulioze didina šie veiksniai:

  • nusilpusi imuninė sistema;
  • imunosupresinių vaistų vartojimas (chemoterapija, biologinė terapija);
  • artimas kontaktas su aktyvia atvira tuberkulioze sergančiu asmeniu;
  • gyvenimas didelio tuberkuliozės paplitimo vietovėse (Afrikoje, Azijoje, Lotynų Amerikoje, buvusiose Sovietų sąjungos šalyse);
  • vaikai iki 2–5 m. amžiaus, taip pat nevakcinuoti BCG vakcina vaikai;
  • vyresnis amžius;
  • piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais;
  • prasta mityba, badavimas;
  • darbas sveikatos priežiūros įstaigose;
  • keliavimas į didelio ligos paplitimo šalis.

Pastebėtina, kad jei sergantysis tuberkulioze yra gydomas ir laikosi gydytojo nurodymų, maždaug po dviejų 3–4 savaičių nuo vaistų vartojimo pradžios jis bakterijų nebeplatina ir nuo jo neįmanoma užsikrėsti. 

Tuberkuliozės simptomai ir požymiai

Tuberkuliozės požymiai ir simptomai priklauso nuo ligos formos ir tai, kokius organus ji yra pažeidusi.

Atvira tuberkuliozė pasireiškia šiais simptomais:

  • kosulys, trunkantis tris ar daugiau savaičių;
  • kosėjimas krauju;
  • krūtinės skausmas arba skausmas kvėpuojant ar kosėjant;
  • nepaaiškinamas svorio kritimas;
  • nuovargis;
  • karščiavimas (temperatūra nebūna aukšta);
  • naktinis prakaitavimas;
  • prastas apetitas.

Kai TBC apima ne plaučius, o kitus organus, simptomai priklauso nuo konkretaus pažeisto organo. Pavyzdžiui, stuburo tuberkuliozė gali sukelti nugaros skausmą, o inkstų tuberkuliozė lemti kraujo atsiradimą šlapime. Tuberkuliozės mikobakterijos gali išplisti visame organizme vienu metu pažeisdamos daugelį organų.

Tuberkuliozės diagnostika

Diagnozuojant tuberkuliozę suaugusiesiems atliekama dviejų krypčių (iš priekio ir iš šono) krūtinės ląstos rentgenograma. Vaikams atliekamas tuberkulino mėginys (vadinamasis Mantoux mėginio testas). Jei šie tyrimai nerodo pokyčių, daugiau nieko daryti nereikia. Jei simptomai išlieka arba jei matomi pokyčiai rentgeno nuotraukoje, reikėtų konsultuotis su gydytoju pulmonologu / vaikų pulmonologu, kuris paskirs kitus tyrimus. Jei tuberkulino mėginio rezultatas teigiamas, rekomenduotina atlikti QFT testą. Esant teigiamiems rezultatams, tikslinga atlikti apžvalginę krūtinės ląstos rentgenogramą

Kvantiferono tyrimas dėl galimos tuberkuliozės (QFT), atliekamas iš veninio kraujo, yra jautresnis ir specifiškesnis nei tuberkulino mėginys. Jis padeda diagnozuoti tuberkuliozę ar tuberkuliozės infekciją vaikams ir suaugusiems. Šis tyrimas parodo organizmo imuninį atsaką į TBC sukėlėjus. Kvantiferono tyrimą galima atlikti ir klinikoje „Antėja“.

Tuberkuliozės gydymas

Tuberkuliozės gydymas yra ilgas (ypač sergant vaistams atsparia ligos forma) ir gali trukti iki 2 metų, o išskirtinais atvejais ir ilgiau. Tam, kad būtų sunaikintos visos tuberkuliozės bakterijos, sergantysis turi vartoti du mėnesius keturis preparatus ir keturis mėnesius du skirtingus vaistus. 

Maždaug po 3–4 savaičių dauguma pacientų, sergančių vaistams jautria tuberkulioze, nebeišskiria į aplinką tuberkuliozės bakterijų ir nebegali užkrėsti kitų, tačiau gydymo nutraukti negalima. 

Paminėtina ir tai, kad vaistai nuo tuberkuliozės dažnai sukelia nepageidaujamų organizmo reakcijų, pavyzdžiui, kepenų, inkstų veiklos sutrikimus. Todėl visą gydymo kursą pacientas turi būti atidžiai stebimas medicinos personalo, atliekami įvairūs tyrimai, skiriami papildomi vaistai.

Jei TBC buvo diagnozuota kažkuriam šeimos nariui, svarbu ištirti visus šeimos narius ir kitus artimus kontaktus (pvz., bendradarbius, bendraklasius, darželio grupės vaikus).

Tuberkuliozės pasekmės

Tuberkuliozė dažniausiai pažeidžia plaučius, tačiau ji gali pažeisti ir kitas kūno dalis, pavyzdžiui, smegenis, inkstus ar stuburą. TBC sergantis asmuo gali mirti, jei jam nebus taikomas gydymas.

Tuberkuliozės profilaktika    

Tam, kad apsaugotų kitus nuo užkrėtimo, tuberkulioze sergantis žmogus turi laikytis asmens higienos: 

  • dėvėti medicininę kaukę;
  • kosėdamas vienkartine nosinaite prisidengti burną, nosį;
  • nespjaudyti netinkamoje vietoje;
  • dažnai plauti rankas ar naudoti rankų antiseptiką;
  • dezinfekuoti ir vėdinti gyvenamąją patalpą. 

Sveikatos priežiūros darbuotojams, gydantiems tuberkulioze sergančius pacientus, rekomenduojama dėvėti ne paprastas medicinines kaukes, o respiratorius. Taip pat svarbu palaikyti higieną ar vadovautis kitais specialiais nurodymais.

Žmonėms, turintiems sąlytį su ligoniu, patariama vengti ilgalaikio buvimo su tokiu asmeniu uždaroje aplinkoje. Be to, rekomenduojama naudoti medicinines kaukes, kruopščiai valyti aplinkos, kurioje būna ligonis, paviršius, nesinaudoti ligonio daiktais. Taip pat reikėtų reguliariai ir kaip įmanoma dažniau vėdinti patalpas, kruopščiai plauti rankas, atidžiai stebėti visų su ligoniu sąlytį turėjusių asmenų sveikatos būklę.

Asmenims, turėjusiems artimą sąlytį, reikėtų reguliariai profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, valgyti pilnavertį, subalansuotą maistą, dažnai būti gryname ore. Artimu sąlyčiu laikomas ilgas, intensyvus ir/ar dažnas (vidutiniškai 8 ar daugiau valandų per savaitę) bendravimas su atvira tuberkulioze sergančiu ligoniu, kai jis galėjo užkrėsti kitus asmenis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka asmenims, dirbantiems maisto gamyboje, sveikatos priežiūros srityje, vaikų mokymo ir auklėjimo srityje, paslaugų teikimo gyventojams srityse ir kitose veiklos srityse, būtina profilaktiškai pasitikrinti dėl tuberkuliozės prieš pradedant dirbti ir kasmet dirbant. 

Gerinant tuberkuliozės profilaktiką Lietuvoje, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka tuberkulino testas atliekamas 7 metų amžiaus vaikams ir rizikos grupių vaikams (bendraujantiems su sergančiais tuberkulioze šeimoje ar kolektyve, sergantiems lėtinėmis ligomis ir kt.).

Deja, rizika užsikrėsti tuberkulioze šiandien yra didesnė, nei atrodo. Norint išvengti šios klastingos ligos, ypač asmenims, priklausantiems rizikos grupei, labai svarbu laikytis prevencijos priemonių. O pastebėjus nemalonius simptomus, reikėtų nedelsti ir kuo skubiau kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus. Ankstyva ligos diagnozė svarbi  tiek dėl paties sergančiojo, tiek dėl jį supančių aplinkinių.