Melanoma – piktybinis odos navikas, dažnai išsivystantis iš gerybinių odos darinių – apgamų, pigmentinių dėmių (melanocitų sankaupų). Jis taip pat gali susidaryti akyse, o retais atvejais ir kūno viduje, pavyzdžiui, nosyje ar gerklėje. Susirgimo melanoma tikimybę didina nesaikingas buvimas saulėje, dažnas odos nudegimas. Tai agresyviausia odos vėžio forma, tačiau anksti nustačius ligą, išgydyti galima daugelį pacientų.
Melanomos simptomai ir požymiai
Melanoma gali išsivystyti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai tose, kurios labiausiai paveikiamos saulės, pavyzdžiui, ant nugaros, kojų, rankų ir veido. Piktybiniai odos dariniai gali atsirasti ir kūno vietose, kurios nėra dažnai veikiamos saulės spindulių: ant pėdos pado, delno ir po nagu. Tokios paslėptos melanomos labiau būdingos žmonėms, turintiems tamsesnę odą.
Pirmieji melanomos požymiai ir simptomai gali būti:
- turimo apgamo formos, spalvos, dydžio, jutimo pokyčiai;
- nauja pigmentuota arba neįprastai atrodanti atauga ant odos;
Melanoma gali atrodyti labai įvairiai. Dažniausiai ji būna tamsiai rudos arba juodos spalvos, didesnė nei 6mm, besikeičiančios, neįprastos, nelygiais kraštais arba negražios asimetrinės formos, išvaizdos. Jeigu melanoma kraujuoja, tai gali reikšti pažengusią ligos stadiją. Verta pastebėti, kad melanoma ne visada prasideda kaip apgamas. Ji gali būti ir ant normaliai atrodančios odos.
Pastebėjus bet kurią spalvotą ar bespalvę odos anomaliją, kuri sparčiai didėja arba kinta, taip pat ilgai neišnyksta, reikėtų kreiptis į gydytojus. Laiku atlikti melanomos tyrimai gali padėti anksti diagnozuoti ligą ir sėkmingai ją išgydyti. Užsiregistruoti šiems tyrimams „Antėja laboratorija“ klinikoje galite spustelėję ant pateiktos nuorodos.
Kur prasideda odos vėžys?
Dauguma odos vėžio formų prasideda viršutiniame odos sluoksnyje epidermyje. Jį sudaro trijų tipų ląstelės:
- Keratinocitai arba suragėjusios ląstelės. Tai viršutinėje (išorinėje) epidermio dalyje esančios plokščios ląstelės. Keratinocitai gamina baltymą keratiną, kuris suteikia odai tvirtumo ir stangrumo. Šios ląstelės nuolat dalijasi, o dalis jų – miršta. Ragėjantis epidermio sluoksnis yra sudarytas iš negyvų keratinocitų. Viršutinis odos sluoksnis nuolat pleiskanoja, nusilupusios ląstelės pakeičiamos naujomis negyvomis ląstelėmis. Iš epidermio viršuje esančių keratinocitų gali išsivystyti plokščialąstelinis odos vėžys.
- Bazinės (pamatinės) ląstelės. Jos yra apatinėje epidermio dalyje – bazinių ląstelių sluoksnyje. Šios ląstelės nuolat dalijasi suformuodamos naujas ląsteles, kurios pakeičia suragėjusias, kai šios nusidėvi odos paviršiuje. Iš bazinių ląstelių gali išsivystyti odos vėžys bazalioma.
- Melanocitai. Šios ląstelės yra gilesniuose epidermio sluoksniuose. Melanocitai sintetina tamsios spalvos pigmentą melaniną. Tai vyksta tuomet, kai mūsų odą veikia tiesioginiai saulės spinduliai. Melaninas saugo odą nuo žalingų ultravioletinių spindulių. Taip pat jis lemia tai, kad šviesi oda įdega saulėje. Žmonių, turinčių tamsesnę odą, melanocitai yra aktyvesni ir gamina daugiau melanino. Dėl šios priežasties tamsiaodžiams gresia mažesnė odos vėžio rizika. Jei melanocitai suvėžėja, gali išsivystyti melanoma.
Odos vėžio tyrimai leidžia nustatyti, kur tiksliai prasidėjo liga. Atlikite juos pas profesionalus – raskite sau artimiausią „Antėja laboratorija“ kliniką čia.
Melanomos priežastys
Melanoma atsiranda tuomet, kai sutrinka melaniną gaminančių ląstelių (melanocitų) veikla. Paprastai odos ląstelės vystosi kontroliuojamai ir tvarkingai: sveikos naujos ląstelės stumia senesniąsias link odos paviršiaus, kur pastarosios miršta ir galiausiai nukrenta. Tačiau išsivysčius DNR pažeidimams, naujos ląstelės gali pradėti nekontroliuojamai augti ir galiausiai suformuoti vėžinių ląstelių darinį.
Nėra aišku, kas tiksliai pažeidžia odos ląstelių DNR, ir kaip tai sukelia melanomą. Tikėtina, kad šios odos vėžio formos atsiradimui įtakos turi aplinkos ir genetinių veiksnių derinys. Visgi manoma, kad pagrindinė melanomos priežastis yra ultravioletinė (UV) spinduliuotė, kurią skleidžia saulė ir soliariumų lempos.
Melanomos tyrimai
„Antėja laboratorija“ atliekamas melanomos žymens S 100 tyrimas, leidžiantis įvertinti vėžio metastazavimo ir progresavimo laipsnį. Jis skiriamas naujai diagnozavus melanomą, jos gydymo metu arba po jo, kai įtariamas ligos atsinaujinimas.
Melanomos gydymas
Tinkamiausiu melanomos gydymo būdu laikomas chirurginis. Operacijos apimtis priklauso nuo paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės, naviko dydžio, jo vietos, įsiskverbimo į gilesnius odos sluoksnius laipsnio, taip pat nuo to, ar pažeisti sritiniai limfmazgiai. Nuo šių veiksnių priklauso, ar bus taikomas vien chirurginis, ar kombinuotas gydymas, kartu panaudojant chemoterapiją, imunoterapiją ar radioterapiją. Svarbu pabrėžti, kad kiekvienas atvejis yra skirtingas, todėl melanomos gydymas turėtų būti individualus.
Melanomos rizikos veiksniai
Tam tikri veiksniai gali padidinti melanomos atsiradimo riziką:
- Šviesi oda. Oda, kurioje yra mažiau pigmento melanino, yra jautresnė žalingai UV spinduliuotei. Žmonėms, turintiems šviesius arba raudonus plaukus, šviesias akis ir strazdanas, arba lengvai nudegantiems saulėje, gresia didesnė melanomos rizika nei tiems, kurie turi tamsesnę odą. Tačiau tokia liga gali išsivystyti ir tamsiaodžiams.
- Nudegimai saulėje. Vienas ar keli sunkūs nudegimai saulėje gali padidinti melanomos riziką.
- Per didelis ultravioletinės spinduliuotės poveikis. Saulės ir soliariumų lempų skleidžiami UV spinduliai gali padidinti tikimybę susirgti odos vėžiu, taip pat ir melanoma.
- Gyvenimas arčiau pusiaujo arba aukščiau esančiose vietovėse. Žmonės, gyvenantys arčiau pusiaujo, kur saulės spinduliai yra labiau tiesioginiai, patiria didesnį UV spindulių poveikį nei gyvenantys toliau į šiaurę ar pietus. Daugiau ultravioletinės spinduliuotės gaunama ir gyvenant aukštesnėse vietovėse.
- Didelis apgamų kiekis arba neįprasti apgamai. Jei ant viso kūno yra daugiau nei 50 paprastų apgamų, tai gali reikšti didesnę melanomos riziką. Ją padidina ir neįprasto tipo (didesni, netaisyklingų kraštų, skirtingų spalvų) apgamai.
- Šeimos melanomos istorija. Žmonėms, kurių artimi giminaičiai sirgo melanoma, irgi gresia didesnė šios ligos rizika.
- Susilpnėjusi imuninė sistema. Vartojant tam tikrus vaistus, pavyzdžiui, po organo persodinimo, arba sergant tokia liga kaip AIDS, susilpnėja imuninė sistema. Tokiu atveju gali grėsti didesnė melanomos ir kitų odos vėžio formų rizika.
Esant rizikos grupėje, reikėtų itin atidžiai stebėti savo odos ir apgamų būklę. Na, o pastebėjus bet kokius nerimą keliančius pokyčius, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į specialistus.
Melanomos prevencija
Tam tikrais būdais galima sumažinti melanomos atsiradimo riziką. Tam rekomenduojama:
- Vengti saulės, kuomet ji yra intensyviausia. Patariama nesideginti nuo 11 iki 16 val., nes tuo metu UV spindulių poveikis ypač stiprus, todėl oda gali greitai nudegti, o ne įdegti. Šiuo laikotarpiu geriau vengti ir kitų veiklų lauke, net ir žiemą ar kai dangus debesuotas.
- Naudoti apsauginius kremus nuo saulės. Net debesuotomis dienomis patariama naudoti plataus spektro apsaugos nuo saulės priemones, kurių SPF ne mažesnis nei 30. Deginantis, atviras kūno vietas reikėtų gausiai tepti kremu nuo saulės maždaug kas 2 val. arba dažniau, jei maudomasi ar gausiai prakaituojama.
- Tinkamai apsirengti ir naudoti akinius nuo saulės. Būnant saulėje, kuomet yra labai karšta, rekomenduojama vilkėti drabužius ilgomis rankovėmis, mūvėti ilgas kelnes, o galvą prisidengti kepure ar skarele. Taip pat reikėtų nešioti patikimą apsaugą suteikiančius akinius nuo saulės.
- Vengti lankymosi soliariume. Kaip jau minėjome anksčiau, soliariumų lempos išskiria UV spindulius ir gali padidinti odos vėžio riziką iki 75%.
- Apsaugoti vaikų odą. Vaikų oda yra ypač jautri ir pažeidžiama UV spindulių. Vos keli odos nudegimai nuo saulės ar soliariumų vaikystės ar paauglystės laikotarpiu melanomos riziką padidina dvigubai.
- Gerai pažinti savo odą ir reguliariai ją apžiūrėti. Norint laiku pastebėti bet kokius odos pokyčius, svarbu dažnai ją tikrinti. Rekomenduojama reguliariai apsižiūrėti viso kūno odą, patikrinti, ar nėra pakitusių apgamų, strazdanų, ar neatsirado naujų odos darinių. Jei kartą jau buvo sirgta melanoma arba ši liga buvo diagnozuota kitiems šeimos nariams, reikėtų reguliariai tikrintis pas šeimos gydytoją arba dermatologą.
Vadovaujantis šiais patarimais, galima sumažinti tikimybę susirgti odos vėžiu.
Tikimės, kad perskaičius šį įrašą, Jums tapo aiškiau, kas yra melanoma. Nors tai viena sudėtingiausių odos vėžio formų, laiku pastebėjus, ją galima sėkmingai išgydyti. Taigi jei pamatėte neįprastus odos pokyčius, užsiregistruokite melanomos žymens tyrimui „Antėja laboratorija“ klinikoje. Patikėkite savo sveikatą į rūpestingų gydytojų rankas!
