
Maisto netoleravimo tyrimas 216 IgG
Skaičiuoklė perkantiems išsimokėtinai
Euroline-food maisto netoleravimo 216 IgG tyrimas, kurio metu nustatomi IgG klasės antikūnai prieš maisto produktų bei jų priedų antigenus. Euroline-food maisto netoleravimo tyrimas susideda iš 4 juostelių, kurios yra padengtos 216 skirtingų maisto produktų bei maisto priedų ekstraktais. Tyrimas padeda nustatyti ir iš mitybos pašalinti nepageidaujamas reakcijas į maistą sukeliančius produktus.
Programa sudaryta atsižvelgiant į simptomatiką ir visuomenėje dažniausiai pasitaikančias ligas. Papildomi tyrimai gali būti skiriami atsižvelgiant į gautus rezultatus.
Kraujo paėmimo mokestis neįskaičiuotas.
Nemokamas šeimos gydytojo tyrimų rezultatų aptarimas netaikomas.
Euroline-food maisto netoleravimo testas 216 IgG – tyrimas, kurio metu nustatomi IgG klasės antikūnai prieš maisto produktų bei jų priedų antigenus. Euroline-food maisto netoleravimo testas susideda iš 4 juostelių, kurios yra padengtos 216 skirtingų maisto produktų bei maisto priedų ekstraktais. Paimtas kraujo mėginys yra paskirstomas ant juostelių ir automatinis analizatorius analizuoja bei vertina duomenis.
Nepageidaujamos reakcijos į maisto produktus gali kilti dėl kelių priežasčių:
1. Alerginės reakcijos – organizmas gamina IgE antikūnus. Alergiškiems žmonėms svarbu žinoti, kad šiuo tyrimu nenustatomos greitosios alerginės reakcijos (pasireiškia staiga, per pirmas valandas po produkto suvartojimo), susijusios su IgE gamyba. Todėl, jei Jūs žinote, kurie produktai Jums sukelia ūmią alergiją, turite jų vengti, nors maisto netoleravimo tyrimas ir neparodė šių produktų.
2. Maisto netoleravimas – organizmas gamina IgG antikūnus. Maisto netoleravimo tyrimu nustatomi specifiniai antikūnai IgG, susiję su maistu ar jo priedais, kurie dalyvauja imuninės sistemos reakcijose, skatina uždegimą ir turi įtakos lėtiniams negalavimams. Šie antikūnai nustatomi Euroline-food maisto netoleravimo testu.
3. Maisto netoleravimas dėl fermentų trūkumo, genetinių ligų ar tam tikrų farmakologinių medžiagų (glutamatas, sulfitai, vazoaktyvūs aminai, dažikliai, konservantai, skonio stiprikliai), pavyzdžiui, laktozės netoleravimas, histamino netoleravimas ar gliuteno netoleravimas (celiakija).
Maisto netoleravimo simptomai būna įvairūs ir nespecifiniai. Dažniausiai pasitaikantys yra šie:
- Astma;
- Sloga (rinitas);
- Kosulys;
- Pilvo skausmas;
- Viduriavimas arba vidurių užkietėjimas;
- Egzema, bėrimai, spuogai;
- Galvos skausmas, migrena;
- Hiperaktyvumas (ADS);
- Dažnas širdies plakimas;
- Sąnarių ar raumenų skausmas;
- Lėtinis nuovargis;
- Nemiga.
Dažnu atveju organizmas į „svetimkūnį“, t. y. netoleruojamą produktą, pradeda reaguoti praėjus kelioms valandoms ar net dienoms nuo produkto suvartojimo. Organizmo gaminami IgG antikūnai jungiasi prie antigenų ir formuoja imuninius kompleksus, kurie nusėda audiniuose ir sukelia lėtinių uždegimų židinius. Uždegimui stiprėjant, pradeda ryškėti simptomai. Nepageidaujamas reakcijas į maistą galima sumažinti tik pašalinus netinkamus produktus iš mitybos.
Tyrimo rezultatai siunčiami elektroniniu ar paprastu paštu. Maisto netoleravimo testas ir jo rezultatai pateikiami dviem būdais:
1. Suskirstyti pagal maisto kategoriją:
2. Suskirstyti pagal imuninės reakcijos atsaką. Reakcijos skirstomos į 5 klases (nuo 0 iki 4):
Klasė 0 – neigiamas, specifinių antikūnų neaptikta. Koncentracija 0 < IgG ? 7.5.
Klasė 1 – silpnas, antikūnų randama, bet jie normos ribose. Koncentracija 7.5 < IgG ? 12.5.
Klasė 2 – padidėjęs, galimai padidėjęs jautrumas. Koncentracija 12.5 < IgG ? 20
Klasė 3 – teigiamas, padidėjęs jautrumas, tikėtinas maisto netoleravimas. Koncentracija 20 < IgG ?50.
Klasė 4 – stipriai teigiamas, labai didelis antikūnų kiekis, beveik visuomet susijęs su padidėjusiu jautrumu ir pasireiškia maisto netoleravimu. Koncentracija > 50.
Tyrimų rezultatai gali būti naudojami mitybos koregavimui, bet ne kaip diagnostiniai – antikūnų aptikimas gali būti siejamas su tam tikrais simptomais, tačiau ligos ar organizmo būklės sutrikimo neparodo. Tyrimų rezultatus rekomenduojame aptarti su mitybos specialistu ar kitu kvalifikuotu asmeniu.
Tiriami šie maisto produktai:
Grūdai: | Vaisiai | Pieno produktai: | Riešutai: | |
Bambuko ūgliai | Obuoliai | Karvės pienas | Migdolai | |
Rapsai | Abrikosai | Kefyras | Anakardžio riešutai | |
Miežiai | Bananai | Beta-laktoglubolinas | Kakavos pupelės | |
Gliadinas/glitimas | Kiviai | Sviestas | Lazdyno riešutai | |
Avižos | Citrinos | Kamamberas | Žemės riešutai | |
Rugiai | Nektarinai | Kazeinas | Brazilinė bertoletija | |
Speltos | Apelsinai | Ožkos sūris | Makadamijų riešutai | |
Kviečiai | Ananasai | Ožkos pienas | Kedrų riešutai | |
Grikiai | Braškės | Avies sūris | Pistacijos | |
Sėmenys | Arbūzai | Avies pienas | Kola riešutai | |
Kukurūzai | Kriaušės | Jogurtas | Graikiniai riešutai | |
Soros | Slyvos | Ementalio sūris | Kokosai | |
Ryžiai | Greipfrutai | Grūdėta varškė | Grybai: | |
Mėsa: | Persikai | Mocarela | Rudakepuris aksombaravykis, baravykas | |
Jautiena | Datulės | Apdirbtas sūris | Gluosninė kreivabūdė, pievagrybiai, shiitake grybai, voveraitės | |
Vištiena | Žaliosios citrinos | Krešinto pieno sūris | ||
Aviena | Ličiai | Lydytas sūris | ||
Kiauliena | Mangai | Varškės sūris | ||
Kalakutiena | Papajos | Žuvis: | ||
Antiena | Granatai | Lašiša | ||
Ožkiena | Erškėtis | Tunas | ||
Žąsiena | Melionas (kantalupa) | Moliuskai | ||
Srutiena | Figos | Krevetės | ||
Putpelių mėsa | Melionai | Ančiuviai | ||
Triušiena | Prieskoniai: | Kardžuvė | ||
Stirniena | Čili pipirai | Upėtakis | ||
Patarškių mėsa | Vynmedžių lapai | Jūrų liežuvis | ||
Arkliena | Askaloniniai česnakai | Menkė | ||
Kiaušiniai: | Saldymedžio šaknys | Karpis | ||
Kiaušinio trynys | Trūkažolės | Kalmaras | ||
Kiaušinio baltymas | Anyžius | Ungurys | ||
Daržovės: | Lauro lapai | Dorada | ||
Baklažanai | Ramunėlės | Juodadėmė menkė | ||
Burokėliai | Kaparėliai | Silkė | ||
Paprikos | Gvazdikėliai | Omaras | ||
Brokoliai | Kalendra | Skumbrė | ||
Morkos | Kmynai | Aštuonkojis | ||
Salierai | Krapai | Austrės | ||
Agurkai | Imbierai | Sardinė | ||
Porai | Mairūnas | Vandenyno ešerys | ||
Alyvuogės | Šafranas | Jūros ešerys | ||
Svogūnai | Šalavijas | Ikrai | ||
Bulvės | Kajeno pipirai | Krabai | ||
Ropės | Karis | Otas | ||
Cukinijos | Peletrūnai | Lydeka | ||
Artišokai | Apyniai | Jūrų liežuvis | ||
Smidrai | Mėta | Gėlavandenis vėžys | ||
Špinatai | Kaštonai | Uogos: | ||
Briuselio kopūstai | Agaras | Vyšnios | ||
Kalafiorai | Alijošius | Vynuogės | ||
Paprastieji runkeliai | Žalioji arbata | Avietės | ||
Kininiai kopūstai | Kepimo milteliai | Agrastai | ||
Pankoliai | Dygminų aliejus | Gervuogės | ||
Moliūgai | Cinamonas | Šilauogės | ||
Topinambai | Česnakai | Spanguolės | ||
Lapiniai kopūstai | Garstyčių sėklos | Raudonieji serbendai | ||
Savojos kopūstai | Muskatai | Juodieji serbentai | ||
Salotos | Raudonėliai |
|
||
Pomidorai | Petražolės | Antinksčiai: | ||
Raudonieji kopūstai | Pipirmėtės | Avinžirniai | ||
Saldžiosios bulvės | Aguonų sėklos | Spindulinės papuolės | ||
Baltieji kopūstai | Rozmarinai | Daržinės pupelės | ||
Aisbergo salotos | Čiobreliai | Šparaginės pupelės | ||
Garžgarstės (rukola) | Vanilė | Žirneliai | ||
Avokadai | Krienai | Sojos pupelės | ||
Laiškinis česnakas | Bazilikai | Lęšiai | ||
Pipirai (juodieji/baltieji) | Baltosios pupelės | |||
Sezamai | Pupos | |||
Saulėgrąžų sėklos | Žirniai | |||
Alaus mielės | Saldžioji ceratonija | |||
Kepimo mielės | ||||
Medus | ||||
Kava | ||||
Juodoji arbata |