fbpx

Pasaulio mokslininkus suvienijęs koronavirusas

Pasaulio mokslininkus suvienijęs koronavirusas

Koronavirusas – be abejonės yra viena iš pagrindinių visą pasaulį bauginančių ir kartu vienijančių temų. Svarbu paminėti, jog šio naujo viruso plitimą Pasaulio sveikatos organizacija pripažino ekstremalia situacija. Informaciniuose kanaluose ar net specialiai mokslininkų sukurtuose žemėlapiuose galima sekti viruso plitimą, paslaptingasis užkratas artėja ir prie Lietuvos.

Vyksta įnirtinga kova

Viso pasaulio mokslininkai nuo Australijos iki JAV aktyviai dirba šifruodami naujojo viruso, kurį galimai Uhano miesto regione Kinijoje išplatino šikšnosparniai, genomo sudėtį. Jau turime žinių, jog šis šifravimo procesas vyksta sėkmingai ir pradedami vakcinos kūrimo darbai.

Dera pastebėti, jog koronavirusas visame pasaulyje pasėjo ne tik baimę, bet ir puikiai iliustruoja, koks yra svarbus ir efektyvus viso pasaulio mokslininkų bendradarbiavimas. Iššifruota viruso sudėtis yra svarbus žingsnis, tačiau nuo dabar laukia dar kelios itin svarbios vakcinos kūrimo fazės, o sukūrimo procesas bus bene mažiausiai laiko reikalaujantis darbas. Nemažai laiko užims testavimas ir vakcinos patvirtinimo procedūros.

„Antėja laboratorija“ specialistai taip pat palaiko ryšį su kolegomis iš viso pasaulio, o visus, kas po kelionių yra grįžę į Lietuvą ir baiminasi dėl to, jog gali būti užsikrėtę koronavirusu, ramina ir į gydytojus pataria kreiptis telefonu,  atsiradus pirmiesiems ligos simptomams.

Ligos prevencija

Svarbu nepamiršti to, jog kraujo tyrimai yra vienas iš ligos prevencijos būdų. Kaip teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Rolanda Lingienė, itin svarbu kuo anksčiau pastebėti šį užkratą. Tiems, kas pajuto pirmuosius negalavimo simptomus ir patenka ir rizikos grupę – t.y. pastarąsias 14 dienų keliavo Kinijoje arba tiesiogiai bendravo su tokiais asmenimis, patariama telefonu kreiptis į savo šeimos gydytoją ir nerizikuoti vykstant į gydymo įstaigą, kadangi šis virusas perduodamas oro lašeliniu būdu.

Anot medikų, liga pasireiškia dažniausiai sunkiais ūmios kvėpavimo takų infekcijos požymiais (karščiavimu, kosuliu, dusuliu ir apsunkintu kvėpavimu). Retkarčiais koronavirusai gali sukelti apatinių kvėpavimo takų infekcijas, plaučių uždegimą. Dažniau sunkesnės ligos formos išsivysto asmenims, turintiems imuninės sistemos sutrikimų, lėtinių kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, vyresnio amžiaus asmenims, vaikams.

Kol laukiame skiepų nuo šio viruso, vienintelis būdas apsisaugoti nuo šio mirtinai pavojingo susirgimo – išvengti kontakto – t.y., jei įmanoma, vengti didelių susibūrimų, prastai vėdinamų patalpų. Taip pat svarbu:

  • dažnai plauti rankas su muilu ir vandeniu, bent 20 sekundžių. Jei muilo ir vandens nėra, naudoti alkoholinį rankų antiseptiką;
  • vengti liesti akis, nosį, burną neplautomis rankomis;
  • vengti artimo (<2 m.) kontakto su sergančiais žmonėmis;
  • likti namuose susirgus;
  • kosint, čiaudint užsidengti vienkartine servetėle ir ją išmesti;
  • dažnai valyti ir dezinfekuoti liečiamus daiktus ar paviršius.

Manoma, kad inkubacinis ligos periodas yra apie 14 dienų, bet gali svyruoti nuo 5 iki 27 dienų. Nėra žinoma ir kiek virusas gali likti gyvybingas. Nors užkrėstųjų skaičius visame pasaulyje sparčiai auga, tačiau imamasi visų priemonių, kad viruso plitimas būtų apribotas.

Taigi 2019-ųjų pabaigoje visą pasaulį pasiekusi žinia apie naują sparčiai plintantį žmonėms pavojingą virusą panašu mus lydės ir 2020-aisiais. Pasaulio Sveikatos organizacijos specialistai teigia, jog nors virusas ir plinta po visą pasaulį, tačiau nemaža dalis žmonių, susidūrusių su užkratu, dėl tvirtos imuninės sistemos bus jam atsparūs ir galimai išvengs rimtesnių negalavimų. Todėl primename, kad itin svarbu nuolat stiprinti savo imunitetą, reguliariai atlikti tyrimus tam, kad būtų galima efektyviai užkirsti kelią ligoms ir išlikti sveikiems, ypač organizmui nepalankiu žiemos periodu ir šiltu oru, kuris sudaro palankias sąlygas plisti ne tik koronavirusui, bet ir kitiems, pavyzdžiui gripui.