fbpx

Nelaukite ir pasirūpinkite savo širdimi

Nelaukite ir pasirūpinkite savo širdimi

Vis labiau šiluma džiuginantis pavasaris primena apie artėjančius vasaros malonumus. Tačiau nepamirškite to, jog oro temperatūrų kaita ir karštis, yra tikras išbandymas mūsų širdžiai. Širdis – vienas stipriausių ir svarbiausių žmogaus raumenų, nepailstamai pumpuojantis kraują. Širdis aprūpina visą organizmą gyvybiškai svarbiu deguonimi ir maisto medžiagomis. Būtent todėl kasdien turime rūpintis savimi ir savo širdimi.

Širdies ritmo sutrikimai

Širdies ritmo sutrikimas tai fiziologinė būklė, kurios metu širdis plaka per greitai, per lėtai arba nereguliariai. Atsižvelgiant į širdies plakimo dažnį, ritmo sutrikimai skirstomi į tris grupes:

  • tachikardija – būsena, kai širdis plaka per greitai. Žmogaus pulsas ramybėje siekia daugiau nei 100 kartų per minutę;
  • bradikardija – būsena, kai širdis plaka per lėtai, mažiau nei 60 kartų per minutę;
  • aritmija – neritmiškas širdies plakimas.

Normalioje būsenoje žmogaus pulsas ramybėje turėtų būti apie 60-100 kartų per minutę. Idealus jis, kai ilsintis širdis susitraukia apie 60-70 kartų per minutę. Sportininkų pulsas ramybėje būna dar retesnis.

Kas gali turėti įtakos širdies ritmo sutrikimų atsiradimui?

Širdies ritmo pokyčiams įtakos gali turėti vaistų, alkoholio vartojimas, rūkymas, cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, pavyzdžiui, širdies nepakankamumas, padidėjęs kraujo spaudimas, skydliaukės funkcijos sutrikimai ar struktūriniai širdies pokyčiai.

Sveikam žmogui ilgesnį laiką trunkančios aritmijos gali atsirasti dėl rūkymo, vartojamų produktų, sudėtyje turinčių kofeino, vaistų ar alkoholio. Gana dažnai širdies ritmo sutrikimai rimtų pasekmių nesukelia, tačiau aplaidžiais atvejais jos gali būti mirties priežastimi. Tad yra labai svarbu laiku ritmo sutrikimus atpažinti ir pasireiškus pirmiesiems simptomams imti gydyti.

Simptomai, kurie įspėja apie širdies ritmo sutrikimus

Tachikardijos simptomai: oro trūkumas, galvos svaigimas, alpimas, staiga atsiradęs silpnumas, krūtinės skausmas, diskomfortas už krūtinkaulio.

Bradikardijos simptomai: krūtinės skausmas, negalėjimas susikaupti, silpnumas, galvos svaigimas, nuovargis, oro trūkumas, alpimas, padidėjęs prakaitavimas.

Neritmiškas širdies plakimas kartais būna besimptomis, tačiau žmogus gali jausti krūtinės skausmus, oro trūkumą, galvos svaigimą, permušimus, bendrą silpnumą. Aritmijos gali sukelti alpimus.

Kaip gydomi širdies ritmo sutrikimai?

Širdies ritmo sutrikimai apima platų ligų spektrą, tad gydymo būdai gali būti labai įvairūs, tiek medikamentiniai, tiek intervenciniai. Tačiau tik žinodami širdies ritmo sutrikimų veiksnius, galime laiku užkirsti kelią ligos progresavimui ar bent ją pristabdyti. Širdies ritmo sutrikimus lemiančios priežastys gali būti įvairios.

  • Skydliaukės funkcijos sutrikimai, kurie nustatomi atlikus kraujo tyrimus ir gydomi vaistais.
  • Išeminė širdies liga. Sekdami cholesterolio kiekį kraujyje, keisdami gyvenseną, o rimtesniais atvejais – vartodami vaistus cholesteroliui mažinti, galime ženkliai sumažinti išeminės širdies ligos, infarkto bei insulto riziką.
  • Infarktas ir širdies pokyčiai po jo.
  • Padidėjęs kraujo spaudimas. Hipertenzija didina išeminės širdies ligos išsivystymo riziką.
  • Nekontroliuojamas diabetas. Didelis cukraus kiekis kraujyje pažeidžia kraujagyslių sieneles, sudaro sąlygas vystytis aterosklerozei, kas vėliau sukelia širdies ritmo sutrikimus.
  • Obstrukcinė miego apnėja. Šiam sindromui būdinga pasikartojanti viršutinių kvėpavimo takų obstrukcija, dėl kurios oro patekimas į apatinius kvėpavimo takus sumažėja arba tampa neįmanomas.
  • Elektrolitų trūkumas. Kalio, magnio, natrio bei kalcio trūkumas kraujyje, patvirtinamas kraujo tyrimų metu. Šie mikroelementai būtini normaliai širdies veiklai.
  • Užsitęsęs alkoholio vartojimas siejamas su dažnesniu prieširdžių virpėjimo išsivystymu.
  • Kofeino, nikotino ar narkotinių medžiagų vartojimas sukelia aritmijas, kurios dažnai baigiasi rimtomis pasekmėmis.
  • Vartojami vaistai peršalimui ar alergijoms gydyti.
  • Genetiniai širdies pokyčiai.

Svarbiausi patarimai, padėsiantys palaikyti sklandų širdies darbą

  • Vartoti kuo daugiau vandens – nuo 1 iki 2 litrų per dieną.
  • Nebūti ilgai saulėje, taip pat karštomis dienomis vengti aktyvaus sporto ar darbo.
  • Laikytis sveiko gyvenimo būdo: sportuoti, sveikai maitintis, vengti streso, nevartoti alkoholio.
  • Profilaktiškai atlikti kraujo tyrimus, kurie padės užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligų vystymuisi.

 

Šeimos gydytoja Rasa Isevičienė