Širdies permušimai tai — neritmiškas širdies plakimas, kuris gali atsirasti tiek vaikams, tiek suaugusiems. Normaliai širdis plaka tolygiai, jeigu širdies raumens susitraukimas įvyksta anksčiau laiko, tada jaučiamas permušimas. Kai kurie žmonės širdies permušimus apibūdina, kaip laikiną diskomfortą, kairėje krūtinės ląstos pusėje, kiti jaučia tarsi širdis – „vartosi“, „sustoja“, „šokinėja“. Retai pasitaikantys, trumpalaikiai širdies permušimai sveikatai nepavojingi, juos jaučia didelė dalis sveikų žmonių. Vyresniame amžiuje, ypatingai jau sergantiems širdies ligomis, atsiradę permušimai gali būti širdies nepakankamumo progresavimo požymis. Tačiau, dažniausiai, permušimų priežastys yra visiškai nesusiję su širdies ligomis. Jeigu permušimai vargina dažnai, ilgai nepraeina, trukdo kasdieniai veiklai, būtina surasti juos sukėlusią priežastį ir ją pašalinti. Sutrikimai, sąlygojantys širdies permušimų atsiradimą:
Elektrolitų – kalio, magnio, disbalansas organizme. Šių mikroelementų trūkumas, atsiranda dėl nepilnavertės mitybos, arba jeigu organizme sumažėja skysčių: karščiuojant, vemiant, viduriuojant, gausiai prakaituojant (sportininkams, moterims, dėl hormonų svyravimų menopauzėje).
Mažakraujystė – kada sumažėja eritrocitų ir hemoglobino kiekis kraujyje. Hemoglobinas perneša deguonį iš plaučių į audinius. Trūkstant hemoglobino, sumažėja deguonies kiekis kraujyje, todėl širdis turi greitai plakti, kad kuo dažniau kraujas cirkuliuotų pro plaučius. Širdies raumuo pavargsta dėl dažno plakimo, deguonies trūkumo, atsiranda permušimai. Esant lėtinei mažakraujystei, pradeda didėti ir storėti kairiojo širdies skilvelio raumuo, kartu žmogus nuolat jaučia nuovargį, dusulį, pablogėja fizinio krūvio toleravimas.
Skydliaukės ligos - širdies raumens darbui įtakos turi net ir nedideli skydliaukės hormonų (T4, T3) pokyčiai. Padidėjęs skydliaukės hormonų kiekis kraujyje sąlygoja dažną širdies plakimą, stipresnį širdies raumens susitraukimą, kairės širdies pusės raumens padidėjimą (hipertrofiją), dėl to atsiranda permušimai ir kiti ritmo sutrikimai.
Psichologinės priežastys - nerimas, stresas, nemiga, panikos atakos suaktyvina periferinę nervų sistemą, kuri tiesiogiai veikia širdies raumenį, padažnėja širdies plakimas, atsiranda permušimai. Jautrūs žmonės, net ir nedidelius širdies ritmo pasikeitimus, jaučia labiau ir stipriau. Todėl nerimas sukelia permušimus ir atvirkščiai — permušimai sukelia nerimą.
Kiti veiksniai - tokie kaip dažnas tonizuojančių medžiagų, kofeino naudojimas, alkoholis, rūkymas, per didelis fizinis krūvis, pervargimas, kai kurie vaistai (pvz. salbutamolis, pseudoefedrinas) taip pat gali sąlygoti širdies permušimų atsiradimą.
Permušimai nustatomi, kada gydytojas klauso paciento širdies ritmą ir yra užrašoma elektrokardiogramą (EKG parodo tik tyrimo metu vykstančius ritmo pakitimus). Jeigu permušimai vargina daugiau naktį arba fizinio krūvio metu, tada atliekamas 24 val. Holterio monitoravimas – širdies EKG registruojama visos paros metu. Kadangi permušimų priežastys, dažniausiai, būna ne dėl širdies ligų, kraujo tyrimai gali padėti nustatyti pirminį sutrikimą. Jaučiantiems širdies permušimus svarbu atlikti bendrą kraujo tyrimą (BKT), nustatyti elektrolitų kiekį kraujyje (kalio tyrimas, magnio tyrimas), ištirti skydliaukės funkciją (TTH, T4, T3 hormonai). Laiku pašalinus sutrikimo priežastį, permušimai išnyksta, kartu užkertamas kelias tolesniam organizmo pakenkimui.
