Vitaminas D (kalciferolis) - "Antėja laboratorija"
VitD Vitaminas D (D2+D3)
%

VitD Vitaminas D (D2+D3)

15.00€ 18.00€
VitD Vitaminas D (D2+D3)

 

Vitaminas D (vitD arba kalciferolis) padeda organizmui įsisavinti kalcį bei fosforą, apsaugo kaulus nuo išretėjimo, osteoporozės ir rachito. Vitaminas D dalyvauja augimo ir brendimo procesuose, yra itin svarbus organizmo imunitetui – tyrimai rodo, kad kalciferolis sumažina alergijų, diabeto, inkstų, autoimuninių bei širdies ligų, kvėpavimo takų infekcijų ir net piktybinių navikų atsiradimo riziką.

Kas yra vitaminas D?

Vitaminas D yra vadinamas saulės vitaminu, nes 90 proc. jo mūsų organizme pasigamina dėl saulės poveikio ir tik 10 proc. gauname su maistu. Vitaminas D2 arba ergokalciferolis yra augalinės kilmės (randamas saulėgrąžų, alyvuogių aliejuje), o vitaminas D3 arba cholekalciferolis – gyvulinės (randamas žuvų taukuose, gyvuliniuose riebaluose, svieste, grietinėje, piene). 

Vitamino D nauda organizmui

Kalciferolis dažnai yra vadinamas hormonu dėl jo unikalių savybių. Paprastai šis vitaminas prisimenamas, kai atsiranda bėdų dėl kaulų tvirtumo, kadangi jis padeda įsisavinti kalcį ir apsaugo kaulus nuo išretėjimo, osteoporozės, rachito. Tačiau pastaruoju metu literatūroje pasirodo vis daugiau straipsnių, kad vitaminas D yra itin svarbus organizmo imunitetui, bendram tonusui, depresijos prevencijai. 

Jis padeda išvengti ar palengvinti daug kitų sutrikimų, tokių kaip: alergija, gripas, diabetas, tuberkuliozė, nutukimas, hipertenzija, išsėtinė sklerozė, nugaros skausmai, inkstų ir širdies ligos, plaukų slinkimas, piktybiniai navikai, kvėpavimo takų infekcijos, aukštas kraujo spaudimas. Be to, vitaminas D greitina žaizdų gijimą.

Tinkamą šio vitamino lygį labai svarbu palaikyti nėščiosioms iki pat gimdymo, nes tai turės įtakos vaiko sveikatai. Subalansuoti vitD kiekiai leidžia kūdikiams gimti sveikiems, su stipria imunine sistema ir būti nealergiškiems. Tai taip pat sumažina priešlaikinio gimdymo riziką.

Vitaminas D3

Vitaminas D3 susidaro žmogaus odoje, veikiant UVB spinduliams, ir yra gaunamas su gyvuliniu maistu. Jis reguliuoja PTH sintezę ir sekreciją, kaulų mineralizaciją, palaiko pastovų kalcio ir fosforo kiekį kraujyje. Didesnis su maistu gaunamo vitD3 kiekis gali būti naudingas siekiant padidinti kaulų tankį: kuo šis didesnis, tuo mažesnė tikimybė susirgti ligomis, kurios silpnina kaulus. 

Be to, manoma, kad šis vitaminas gali sumažinti širdies nepakankamumo riziką, nes pagerina širdies veiklą žmonėms, kuriems ji yra nusilpusi. Nors reikia atlikti daugiau tyrimų, tai gali reikšti, kad vitaminas D3 gali būti naudojamas širdies nepakankamumo prevencijai.

Vitaminas D2

Vitaminas D2 gaunamas tik su augaliniu maistu. Jis atlieka tokį patį vaidmenį kaip ir D3, tačiau jų molekulinės struktūros šiek tiek skiriasi. Dar nėra iki galo išsiaiškinta, ar vienas iš šių vitaminų yra geresnis už kitą. Abu jie gali padidinti vitamino D kiekį kraujyje. Visgi vitaminas D2 yra mažiau veiksmingas ir veikia trumpiau nei D3.

Vitamino D tyrimas 

Didžiajai daliai lietuvių žiemą trūksta vitamino D. Jo kiekis kraujyje išlieka 3–4 savaites, tai reiškia, kad vasarą iš saulės gautos šio vitamino atsargos pradeda sekti jau antroje spalio pusėje. Todėl daugeliui jo reikia vartoti papildomai. Norint nustatyti, kokią vitamino D dozę vartoti, patikrinti pasirinkto preparato poveikį arba įvertinti, ar nėra šio vitamino pertekliaus, rekomenduojama kas kiek laiko atlikti kraujo tyrimą. 

Vitamino D3 tyrimas

Vitamino D3 ir D2 tyrimas atliekamas imant kraujo mėginį. Prieš tai būtina bent jau 3 dienas nevartoti vitamino D papildų, kadangi jie gali iškraipyti laboratorinio kraujo tyrimo rezultatus.

Vitamino D tyrimas kūdikiui

Daugumai žindomų arba mišriai maitinamų kūdikių trūksta vitamino D. Jei mama jo turėjo pakankamai, naujagimiams šio vitamino atsargos baigiasi apytiksliai po 8 sav., o neišnešiotiems kūdikiams dar greičiau. Su motinos pienu gaunamas tik labai mažas vitD kiekis. 

Kūdikius iki 6 mėn. amžiaus rekomenduojama saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, todėl net ir vasaros metu jų organizmas gali nepagaminti pakankamai kalciferolio. Tam, kad būtų užtikrintas vaiko augimui ir vystymuisi reikalingas vitamino D kiekis, nuo 2–4 sav. žindomiems ir mišriai maitinamiems kūdikiams rekomenduojama jo duoti papildomai. Siekiant įsitikinti, ar to tikrai reikia, prieš tai turėtų būti atliekamas vitamino D tyrimas kūdikiui.

Vitamino D norma

Vitamino D norma kraujyje paprastai matuojama nanogramais per mililitrą (ng/ml). Rekomenduojamos jos vertės suaugusiems ir vaikams gali šiek tiek skirtis.

Vitamino D norma kraujyje suaugusiam

Normalia vitamino D norma kraujyje suaugusiam laikoma 30–50 ng/ml (arba 75 nmol/l–125 nmol/l). Jeigu kalciferolio kiekis yra mažesnis nei 20 ng/ml (arba 50 nmol/l), laikoma, kad tai sunkus vitamino D trūkumas. Lengvas vitamino D trūkumas nustatomas tuomet, kai jo kiekis kraujyje yra 20–30  ng/ml (arba 50 – 75 nmol/l). Jei organizme yra daugiau nei 50 ng/ml (arba 125 nmol/l) vitD, tokia būklė vadinama vitamino D hipervitaminoze.

Vitamino D norma vaikams

Rekomenduojama vitamino D norma vaikams yra 20–40 ng/ml arba 30–50 ng/ml, t. y. tokia pati kaip ir suaugusiems. Kai kraujo serume šio vitamino yra mažiau nei 20 ng/ml (50 nmol/l) 25(OH)D, diagnozuojamas jo trūkumas ir skiriami papildai.

Vitamino D trūkumas

Vitamino D trūkumas gali atsirasti dėl nuolatinio buvimo uždarose patalpose, sergant uždegiminėmis žarnyno ir lėtinėmis kepenų ligomis, inkstų nepakankamumu, taip pat ilgai vartojant priešepilepsinius vaistus.

Vitamino D trūkumo simptomai

Vitamino D trūkumo simptomai ir požymiai gali būti:

  • Nuovargis ir mieguistumas. Tokia savijauta gali varginti esant net ir nedideliam vitamino D trūkumui.
  • Dažnas sergamumas. Trūkstant vitamino D susilpnėja imunitetas. Todėl dažniau pasireiškia peršalimas, gripas ir kitos virusinės infekcijos.  
  • Aukštas kraujo spaudimas. D vitaminas reikalingas gerai širdies ir kraujagyslių sistemos būklei. Jis padeda reguliuoti kraujo spaudimą, todėl esant jo trūkumui, kraujospūdis gali išsibalansuoti.
  • Irzlumas, prasta nuotaika, depresijos požymiai. Kalciferolis turi įtakos serotonino, kitaip vadinamo laimės hormono, išsiskyrimui smegenyse. Todėl šio vitamino trūkumas gali lemti nuotaikų kaitą.
  • Sumažėjusi ištvermė. Remiantis tyrimų duomenimis, D vitamino trūkumas gali lemti ištvermės ir pajėgumo sumažėjimą.
  • Ilgai gyjančios žaizdos. Trūkstant šio vitamino prasčiau gyja žaizdos.  
  • Plaukų slinkimas. Esant D vitamino trūkumui gali pradėti gausiai slinkti plaukai. Dažniausiai tai pasireiškia moterims.  
  • Raumenų silpnumas. Kai trūksta vitamino D, gali sumažėti raumenų apimtis arba būti juntamas jų silpnumas. 

Kalciferolio trūkumą kūdikiui gali išduoti gausiai prakaituojanti galva.

D vitamino tyrimas gali padėti nustatyti tikrąsias tokių simptomų ir požymių priežastis.

Vitamino D perteklius

Vitamino D tam tikrais atvejais galima ir perdozuoti. Tačiau tai žymiai retesnė problema nei šio vitamino trūkumas. Dėl saulės spindulių kalciferolio perteklius yra neįmanomas. Dažniausiai tai nutinka vartojant papildus, skirtus vitamino D deficitui gydyti, tačiau nežinant šio vitamino realaus kiekio organizme.

Vitamino D pertekliaus simptomai

Perdozavus vitD gali vystytis hiperkalcemija, inkstų ligos, aterosklerozė. Taip pat gali pasireikšti: 

  • anoreksija; 
  • šleikštulys; 
  • pykinimas; 
  • viduriavimas;
  • vidurių užkietėjimas;
  • nuovargis; 
  • galvos svaigimas;
  • šlapinimosi pagausėjimas;
  • troškulys;
  • prakaitavimas; 
  • galvos skausmai;
  • svorio netekimas.

Įtariant šio vitamino perdozavimą, kartu su vitamino D tyrimu būtina atlikti bendro kalcio, fosforo ir PTH tyrimą.

Vitamino D vartojimas

Prieš pradedant papildomai vartoti D vitaminą, reikėtų išsiaiškinti, ar Jums to iš tiesų reikia. Todėl pirmiausia rekomenduojamas vitamino D tyrimas. Kviečiame jam užsiregistruoti „Antėja laboratorija“ klinikoje.

Vitamino D vartojimas suaugusiems

Jei vitamino D kiekis organizme optimalus, norint jį palaikyti rudens–žiemos laikotarpiu, per dieną reikėtų suvartoti 800–1000 šio vitamino tarptautinių vienetų (TV). Jei jo kiekis kraujyje mažesnis ar labai mažas, gali būti rekomenduojamos 2000–4000 TV dozės arba vienkartinė 40 000 TV dozė. Renkantis vitD preparatą ir dozę visada taip pat svarbu įvertinti bendrą žmogaus sveikatą, kitas esamas ligas.

Vitamino D vartojimas vaikams

Kūdikiams ir vaikams paprastai rekomenduojamos profilaktinės 300–600 TV dozės, priklausomai nuo veiksnių visumos.

Jei nesate tikri, kiek D vitamino reikia vartoti Jums ar Jūsų vaikams, prieš tai būtinai pasitarkite su gydytoju.

 

 

Prieš tyrimą būtina bent jau 3 dienas nevartoti vitamino D papildų, kadangi jie gali iškraipyti laboratorinio kraujo tyrimo rezultatus.

D.U.K.

1. Kam reikalingas vitaminas D?

Vitaminas D (t. y. D2 ir D3) yra svarbus organizmui augant ir bręstant, jis padeda įsisavinti kalcį bei fosforą, apsaugo kaulus nuo išretėjimo, osteoporozės, rachito, taip pat jis reikalingas imuniteto veiklai. Pakankamas šio vitamino kiekis sumažina alergijų, diabeto, inkstų, autoimuninių ir širdies ligų riziką.

2. Ar galiu perdozuoti vitamino D?

Visų pirma svarbu žinoti, kad vitaminas D yra gaunamas dviem būdais. Būnant saulėkaitoje mūsų organizmas pats geba jį gamintis – šiuo būdu perdozuoti vitamino D yra neįmanoma. Kitas būdas – vartoti papildus. Šiuo būdu perdozavimas yra įmanomas – ypač, jei nėra žinoma, koks kiekis vitamino buvo organizme prieš pradedant vartoti papildus.

3. Ką apie vitaminą D reikia žinoti nėščiosioms?

Augančiam organizmui ypač svarbus reikiamas vitamino D kiekis. Todėl šio vitamino atsargas organizme svarbu stebėti tiek nėščiosioms, tiek jau gimusiems mažyliams. Nėščiosioms pakankamas šio vitamino kiekis sumažina priešlaikinio gimdymo tikimybę, padeda išsivystyti stipriai kūdikio imuninei sistemai.

4. Koks vitaminas D geriausias?

Lengviausiai įsisavinama skysta vitamino D3 forma. Preparato intensyvumą lemia tarptautinių vienetų (TV) skaičius vienoje porcijoje.
 

5. Kiek kainuoja vitamino D tyrimas?

Jei Jums reikalingas vitamino D tyrimas kaina tikriausiai bus vienas iš dominančių dalykų – ją galite rasti šio puslapio viršuje. Užsiregistruokite norimiems tyrimams „Antėja laboratorija“ klinikoje jau dabar! 

6. Kuo skiriasi vitaminas D nuo D3?

Vitaminas D3 (cholekalciferolis) yra viena iš dviejų vitamino D formų žmogaus organizme. Kita jo forma yra vitaminas D2.
 

7. Kaip padidinti vitamino D kiekį organizme?

Dažniausiai, esant nedidelei stokai, vitamino D kiekį gali padėti sureguliuoti mityba. Tačiau labai svarbu atsiminti, kad kiekvienas organizmas medžiagas pasisavina individualiai. Todėl vieniems reikia vartoti mažiau arba daugiau tam tikrų produktų negu kitiems, norint pasiekti tą patį efektą. 

Vitamino D gausu tokiuose maisto produktuose kaip: 

  • lašiša; 
  • menkė; 
  • sardinės; 
  • skumbrė; 
  • krevetės; 
  • kiaušiniai; 
  • jogurtas;
  • karvės pienas. 

Norint padidinti jo kiekį organizme, rekomenduojama daugiau laiko praleisti lauke, retais atvejais gali būti naudingas saikingas lankymasis soliariumuose. Daugiau D vitamino turi žuvies taukų maisto papildai. Gydant hipovitaminozę skiriamas micelizuotas vandeninis vitamino D tirpalas arba koncentruota injekcija į raumenis.

Geriausias vitamino D šaltinis – vidurdienio saulė, kuri leidžia odai gaminti šį vitaminą pačiai. Norint gauti reikiamą paros dozę, pakanka 15–30 min. pabūti saulėje atidengus veidą, rankas ir kojas.