Krūties vėžys – tai dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, tačiau ir visame pasaulyje. Maždaug 85 proc. krūties vėžio atvejų išsivysto pieno latakų sieneles klojančiose epitelio ląstelėse ir 15 proc. – liaukinio audinio skiltelėse. Iš pradžių vėžys turi minimalų plitimo potencialą ir nesukelia jokių simptomų. Laikui bėgant, jis gali progresuoti, įsiskverbti į aplinkinius audinius, o tada išplisti į netoliese esančius limfmazgius ar tolimesnius organus. Mirties nuo krūties vėžio atvejus sukelia plačiai paplitusios metastazės, kai liga jau yra pažengusi, todėl efektyviam ir sėkmingam gydymui ypač svarbi ankstyva krūties vėžio diagnostika.
Krūties vėžio sergamumo statistika
2020 metais pasaulyje buvo nustatyta net 2,3 mln. naujų krūties vėžio atvejų. Lietuvoje šia liga kasmet suserga apie 1 500 žmonių ir maždaug 550 moterų miršta. Vyrams krūties vėžys diagnozuojamas retai – per metus šią diagnozę išgirsta tik 10–15 vyrų. Visgi, nors Lietuvoje išgyvenamumas susirgus krūties vėžiu ir toliau išlieka mažiausiu Europoje, yra nustatyta, kad daugiau nei 90 proc. sergančių moterų pasveiksta, jeigu joms diagnozuojamas ankstyvų stadijų krūties vėžys.
Krūties vėžio priežastys nėra iki galo aiškios. Jaunos moterys šia liga suserga retai, tačiau rizika didėja vyresnėms nei 40 metų amžiaus moterims, ypač po menopauzės. Kiti veiksniai, kurie didina riziką susirgti krūties vėžiu, yra:
Visgi tam tikro rizikos veiksnio ar net kelių rizikos veiksnių buvimas dar negarantuoja susirgimo krūties vėžiu. Juo susirgti gali ir moterys, kurioms nepriskiriami jokie išvardinti rizikos veiksniai.
Kai piktybinis mazgelis krūtyje dar labai nedidelis, jis nesukelia jokių simptomų ir yra neapčiuopiamas. Navikui paaugus, jį aptikti gali ne tik gydytojas, tačiau ir pati moteris. Krūties vėžys dažniausiai pasireiškia neskausmingu gumbeliu arba sustorėjimu krūtyje, tačiau taip pat gali atsirasti ir tokie simptomai ar požymiai:
Kadangi nedideli (neapčiuopiami) mazgeliai gali būti aptinkami tik atlikus mamografiją ar krūties echoskopiją, siekiant nustatyti ankstyvos stadijos krūties vėžį, laiku pradėti gydymą ir tokiu būdu pagerinti išgyvenamumo rodiklius, Lietuvoje yra vykdoma mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa.
Pagal mamografinės patikros dėl krūties vėžio programą Lietuvoje jau nuo 2005 metų nemokamai gali pasitikrinti 50–69 metų moterys. Joms 1 kartą per 2 metus atliekamas neskausmingas, saugus ir efektyvus mamografijos tyrimas, leidžiantis aptikti krūtyje net labai mažus navikinius darinius. Jei nustatoma, kad moteris sveika, tyrimas kartojamas po 2 metų. Kitu atveju (aptikus mamogramose krūties vėžio požymių), šeimos gydytojas siunčia moterį papildomiems tyrimams.
Maždaug 30 proc. kasmet Lietuvoje nustatomų krūties vėžio atvejų būna jau pažengusios – trečios ar ketvirtos stadijos. Jei moterys aktyviau dalyvautų prevencinėje programoje, būtų aptinkama daugiau ankstyvų stadijų krūties vėžio atvejų, o kartu pagerinamas ir išgyvenamumo rodiklis.
