Skiepai – patikima ir efektyvi apsaugos priemonė nuo užkrečiamųjų ligų. Vakcinų sudėtyje esančios veikliosios medžiagos yra natūralūs mikroorganizmai ar jų sudėtinės dalys, todėl skiepai yra saugūs.
Medikų teigimu, skiepų veiksmingumas siekia nuo 85 proc. iki 98 proc. Žinoma, jie gali sukelti nepageidaujamų šalutinių poveikių (jie aprašyti kiekvieno skiepo informaciniame lapelyje), tačiau tai trumpalaikiai ir lengvo pobūdžio reiškiniai – paraudimas ar patinimas skiepo suleidimo vietoje, lengvas karščiavimas ir kt. Didesnis pavojus kyla, kai nusprendžiama „natūraliai„ persirgti ligą – gali likti ilgalaikių ar net „neatitaisomų“ padarinių, kilusių dėl ligos komplikacijų, pvz. paralyžius, sutrikęs psichinis vystymąsis ar net mirtis.
*Nesezonines vakcinas būtina užsisakyti iš anksto. Dėl išankstinės registracijos galite kreiptis tel. 8 700 55511 arba el. p. pagalba@anteja.lt
Erkinis encefalitas – sunki židinė virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso (EEV), pažeidžianti smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Lietuva priskiriama prie didelės erkinio encefalito rizikos kraštų. Geriausias laikas skiepytis yra DABAR, nepriklausomai nuo metų laiko, kad kuo greičiau susidarytų imunitetas.
Gripas – ūminė kvėpavimo infekcija, plintanti lašeliniu būdu, užsikrečiant nuo sergančio žmogaus. PSO duomenimis, kasmet gripu Lietuvoje suserga 5–10 proc. gyventojų, 15–30 proc. visų susirgimų atvejų komplikuojasi. Skiepytis nuo gripo reikia kasmet, nes kiekvienais metais gripo virusas kinta (mutuoja).
Hepatitas A (VHA) – infekcija, kuria lengvai užsikrečiama, kai virusas patenka į nesirgusio ar nevakcinuoto žmogaus organizmą per burną su maistu ar vandeniu. Į maistą ar vandenį HAV patenka su infekuoto asmens išmatomis, jei maistą ruošiančio asmens higienos įgūdžiai, pasinaudojus tualetu, yra blogi. Didžiausią riziką užsikrėsti hepatito A virusu turi vaikai, nes jie neturi susiformavusių higienos įgūdžių. Pasiskiepykite, jeigu keliausite į Pietų Ameriką, Afriką ir Aziją.
Virusinis hepatitas B (VHB) – virusinė infekcija, kuri pažeidžia kepenis ir gali sukelti ūminį ar lėtinį kepenų uždegimą. Ligai progresuojant vystosi kepenų cirozė ir/ar kepenų vėžys. Kasmet pasaulyje nuo šios infekcijos miršta apie 1 mln. žmonių. Paplitęs daugelyje pasaulio šalių, išskyrus kai kurias Šiaurės Amerikos, Šiaurės ir Vakarų Europos šalis, Australiją, Naująją Zelandiją.
Hepatitas A paplitęs visame pasaulyje, ypač ten, kur prastos sanitarinės sąlygos. Hepatitas B paplitęs daugelyje pasaulio šalių, išskyrus kai kurias Šiaurės Amerikos, Šiaurės ir Vakarų Europos šalis, Australiją, Naująją Zelandiją.
ŽPV – virusinė lėtinė liga, perduodama lytinių santykių metu, gimdant, per odą bei gleivinių mikrotraumas. Skiepai, priklausomai nuo vakcinos tipo, apsaugo nuo gimdos kaklelio, lytinių lūpų, makšties ir analinės srities vėžio sukelto ŽPV. Cervarix vakcina skirta gimdos kaklelio vėžio bei gimdos kaklelio priešvėžinių pažeidimų prevencijai. Silgard vakcina skirta didelio laipsnio gimdos kaklelio displazijos bei vėžio, vidutinių ir ryškių moters lytinių organų displastinių pažeidimų bei lyties karpų profilaktikai.
Pneumokokinė infekcija sukelia meningitą, bakteriemiją, pneumoniją. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu ir yra paplitusi visame pasaulyje. Synflorix vakcina yra skirta 6 sav.-5 m. kūdikiams ir vaikams, siekiant apsaugoti nuo Streptococcus pneumoniae bakterijų. Prevenar 13 vakcina skirta kūdikių, vaikų ir paauglių (6 sav.–17 m.) imunizacijai, siekiant apsaugoti nuo invazinių ligų, pneumonijos ir ūmaus vidurinės ausies uždegimo. Pneumo 23 vakcina tinka pneumokokinių ligų, ypač pneumonijos, profilaktikai 2 m. ir vyresniems vaikams bei suaugusiems.
Rota virusinė infekcija yra paplitusi visame pasaulyje. Rota virusai sukelia ūmų gastroenteritą su vandeningu viduriavimu, vėmimu ir karščiavimu. Plinta fekaliniu-oraliniu bei tiesioginio sąlyčio būdu. Vaikams jis itin pavojingas, kadangi organizmas netenka daug skysčių, vaiką gali ištikti šokas. Rotarix vakcina skirta 6-24 sav, o Rota Teq – 6-32 sav. kūdikių aktyviai imunizacijai, siekiant apsaugoti nuo gastroenterito, kurį sukelia rota virusas.
Difterija ir kokliušas paplitę visame pasaulyje, stablige užsikrėsti galima bet kurioje šalyje, jei į žaizdą patenka stabligės poros. Difterija ir kokliušas yra ūmios ir sunkios oro lašiniu būdu plintančios infekcinės ligos. Jomis užsikrečiama nuo kito, sergančio, žmogaus.
Poliomielitas – tai ūmi virusinė infekcija, tipiškais atvejais pasireiškianti dvibange ligos eiga ir ūmiu vangiu raumenų paralyžiumi. Svarbu skiepytis keliaujant į Afganistaną, Pakistaną, Kamerūną, Nigeriją, Somalį, Pusiaujo Gvinėją, Etiopiją, Iraką, Izraelį bei Siriją. Stablige bei difterija galima užsikrėsti visame pasaulyje.
Tymai, epideminis parotitas ir raudonukė – ūmios virusinės infekcijos, perduodamos per kontaktą su užsikrėtusiu žmogumi. Ligos paplitusios visame pasaulyje. Negydomos ligos gali komplikuotis į smegenų, kasos, lyties, pneumonijos, otitų ir kitas ligas.
Vėjaraupiai – tai ūminė virusinė liga, paplitusi visame pasaulyje, kuria serga ikimokyklinio amžiaus vaikai. Suaugę žmonės vėjaraupius ištveria kur kas sunkiau – itin padidėja komplikacijų išsivystymo rizika. Vakcinuotis gyva vėjaraupių vakcina negalima besilaukiančioms moterims.
Meningokokinės ligos – tai ūmios infekcinės ligos, sukeliamos Neisseria meningitidis bakterijos. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu ir yra paplitusi visame pasaulyje. Dėl ligos atsiranda organų disfunkcija, įvairios komplikacijos.
Geltonasis drugys – uodų pernešama virusinė liga, paplitusi Afrikoje bei Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Flaviviridae virusas išprovokuoja aukštą temperatūrą (39-40°C), galvos, raumenų ir juosmens skausmus. Negydant liga progresuoja į sunkią hemoraginę karštligę, kuriai būdingas kraujavimas iš vidaus organų, kraujosruvos, gelta, inkstų nepakankamumas.
Pasiutligė – itin pavojinga mirtina virusinė infekcija, paplitusi visame pasaulyje. Lietuvoje registruojami tik pavieniai susirgimų atvejai, deja, jie visuomet mirtini. Skiepijama tik po kontakto t. y. įkandus galimai pasiutusiam gyvūnui.
Vidurių šiltinė yra ūmi infekcinė liga, pasireiškianti ilgai trunkančiu karščiavimu, stipriais galvos skausmais, bendru silpnumu, apetito stoka, suretėjusiu širdies dažniu, vidurių užkietėjimu arba viduriavimu, sausu kosuliu. Vidurių šiltinės sukėlėjas, Salmonella typhi bakterija, į organizmą patenka su užterštu maistu, vandeniu arba per užterštas rankas ir aplinkos daiktus, kuriais naudojosi infekcijos nešiotojas. Dažniau ši infekcija paplitusi šilto klimato šalyse – Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje.
