3D žmogus

Virškinamąjį traktą sudaro burna, ryklė, stemplė, skrandis, plonoji ir storoji žarna. Virškinamojo trakto ilgis yra apie 8-10 metrų.

Skrandis. Tai plačiausia virškinamojo kanalo dalis. Jis yra pilvo viršuje. Viršutinėje skrandžio dalyje jis jungiasi su stemple, apatinėje - su dvylikapiršte žarna, ties šiom vietom yra raukai. Skrandžio gleivinė raukšlėta, joje gausu liaukų, kurios gamina sekretą – skrandžio sultis, kuriose yra druskos rūgšties, fermento pepsino (virškina baltymus), per parą jų pagamina apie 3-4 l. Skrandyje maisto tyrė yra maišoma su skrandžio sultimis, minkoma, skaidoma, įsiurbiamos kai kurios medžiagos, vanduo.

Plonoji žarna. Tai ilgiausia virškinamojo kanalo dalis. Sudaro dvylikapirštė, tuščioji ir klubinė žarnos. Prasideda nuo skrandžio apatinio rauko, kilpomis vingiuodama pripildo visą pilvo ertmę ir dešinėje apatinėje pilvo srityje susijungia su storąja žarna. Į dvylikapirštę žarną atsiveria kepenų ir kasos ištekamieji latakai. Plonojoje žarnoje maistas skaidomas iki galutinių produktų ir didžioji dalis jų įsiurbiama į kraują.

Storoji žarna. Tai galinė virškinamojo kanalo dalis. Sudaro akloji žarna, gaubtinė ir tiesioji žarna, kuri baigiasi tarpvietėje išeinamąja anga. Aklosios žarnos priekinėje dalyje yra nedidelė kirmelinė atauga (žinomas kaip apendiksas). Storojoje žarnoje vyksta vandens, tam tikrų medžiagų įsiurbimas į kraują bei nesuvirškintos medžiagos sudaro išmatas, kurios pašalinamos pro tiesiąją žarną.

- Rėmuo, rūgštaus skrandžio turinio atpylimas

- prikimęs balsas,

- kosulys,

- kąsnio jausmas gerklėje,

- nemalonus skonis burnoje,

- pilvo diskomfortas ar skausmas,

- pykinimas, vėmimas,

- ankstyvas sotumo jausmas,

- vėmimas šviežiu krauju ar kavos tirščiais,

- pakitęs tuštinimosi dažnis ir išmatų pobūdis,

- skystos, juodos išmatos,

- viduriavimas su krauju ir gleivėmis,

- skausmingas noras tuštintis,

- karščiavimas,

- sumažėjusi kūno masė,

- pablogėjęs apetitas,

- išangės srities pokyčiai – opos, įplėšos, pūliniai.

Gastroezofaginio refliukso liga

- Tai skrandžio turinio patekimas atgal į stemplę. Šis reiškinys normalus, jei pasireiškia retai ir yra paprastai nejuntamas, tačiau daliai žmonių jis labai dažnas, didelis kiekis skrandžio turinio ilgai užsilaiko stemplėje.
- Sąlygoja apatinio stemplės rauko patologija, nutukimas, skrandžio persipildymas, sutrikusi stemplės funkcija (gleivių sekrecija), suletėjusi skranžio evakuacija, padidėjęs skrandžio rūgštingumas ir kt.
- Pagrindinis simtomas – rėmuo, rūgštaus skrandžio turinio atpylimas, pasireiškia po valgio, pasilenkus, palengvėja nuo rūgštingumą mažinančių vaistų.
- Gali būti prikimęs balsas, kosulys, kąsnio jausmas gerklėje, nemalonus skonis burnoje. Ryte šie simtomai būna ryškesni.

Opaligė

- Būdingas opų atsivėrimas virškinamojo trakto gleivinėje, dažniausiai – skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje.
- Dažniausios priežastys – užsikrėtimas H. Pylori bakterija, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas.
- Opų atsiradimą lengvina rūkymas, stresas, alkoholis, kava, mityba (cukrus, aštrūs prieskoniai, skaidulų trūkumas).

Būdinga:
- skausmas viršutinėje pilvo dalyje, kuris būna gerai lokalizuotas.
- skrandžio opai - skausmas dažniausiai pasireiškia tuoj pavalgius, palengvėja skrandžiui išsituštinus natūraliai arba vemiant, gali būti pykinimas, vėmimas, ankstyvas sotumo jausmas.
- dvylikapirštės žarnos opai - skausmas atsiranda po valgio praėjus 2-4 val., praeina užvalgius.
- iš opų gali kraujuoti, todėl gali būti vėmimas kavos tirščiais.

Gastritas

- Tai skrandžio gleivinės uždegimas.
- Gali sukelti vaistai (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo), stresas, infekuotumas H.Pylori, alkoholis, bakterijos, virusai, parazitai, tulžies refliukas, galimas autoimuninis lėtinis gastritas ir kt.

Būdinga:
- diskomfortas,
- skausmas viršutinėje pilvo dalyje,
- pykinimas, vėmimas, kuris gali būti su kraujo priemaišom,
- juodos išmatos.

Dirgliosios žarnos sindromas

Tai funkcinis virškinamojo trakto sutrikimas, kurį sąlygoja smegenų ir žarnų sąveikos sutrikimas.

Būdinga:
- pilvo diskomfortas ar skausmas (nėra lokalizuotas),
- pakitęs tuštinimosi dažnis ir išmatų pobūdis (viduriavimas kaitaliojasi su vidurių užkietėjimu),
- gali atsirasti po streso, valgio ar per menesines.

Uždegiminės žarnų ligos

Joms būdinga genetinė predispozicija, riziką didina rūkymas, žarnyno infekcija.

Opinis kolitas – autoimuninė liga, pažeidžianti storąją žarną, pasireiškia:
- viduriavimu su krauju ir gleivėmis, dieną ir naktį,
- būdinga skausmingas noras tuštintis,
- gali būti karščiavimas, sumažėjusi kūno masė, pablogėjęs apetitas.

Krono liga – autoimuninė liga, galinti pažeisti bet kurią virškinimo trakto dalį, dažniausiai žarnyną. Simptomai priklauso nuo pažeidimo vietos.

Būdinga:
- pilvo skausmas,
- viduriavimas (dažnas, skystu turiniu, kuriame yra gleivių, kraujo),
- išangės srities pokyčiai – opos, įplėšos, pūliniai,
- bendrieji simptomai – karščiavimas, kūno masės mažėjimas.

Kraujavimas iš virškinamojo trakto

Jei kraujuojama iš viršutinės virškinamojo trakto dalies (stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos) – būdinga:
- vėmimas šviežiu krauju ar kavos tirščiais,
- skystos, juodos išmatos.

Dažniausios viršutinės virškinamojo trakto dalies kraujavimo priežastys:
- kraujavimas iš stemplės varikozinių venų,
- skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos,
- erozyvinis gastritas,
- erozyvinis ezofagitas (stemplės uždegimas),
- skrandžio vėžys.

Jei kraujuojama ir apatinės virškinamojo trakto dalies (plonosios, storosios žarnos), būdinga šviežias kraujas išmatose.

Dažniausios apatinės virškinamojo trakto dalies kraujavimo priežastys:
- storosios žarnos vėžys,
- kolitas,
- storosios žarnos divertikulas,
- hemarojus.