Plačiausias kraujo tyrimų tinklas Lietuvoje
Tyrimų rezultatai
0
0

Alergijos gali sukelti koronavirusą primenančius simptomus

Net penktadalis viso pasaulio gyventojų kenčia nuo įvairių pasitaikančių alergijų, o pavasarį ir vasarą, žydint augalams, alergiškų pacientų skaičius dar padidėja. Į kvėpavimo takus ar akis patekusios augalų žiedadulkės sukelia sunkius uždegiminius procesus, dėl kurių žmogus gali nejausti skonio ir net prarasti uoslę. Dažnai su alergijomis susiduriantys mano, jog užtenka pakentėti, kol pražydės alergiją sukeliantys augalai ir simptomai išnyks. Deja, įkvepiamųjų alergenų sukelta sloga, čiaudulys, dusulys, gerklės perštėjimas, ašarojančios akys, galvos skausmas ir nuovargis gali baigtis komplikacijomis: sinusitu, bronchų astma ar konjunktyvitu.

Alergija yra organizmo imuniteto reakcija į aplinkos veiksnius: maistą, dulkes, mikrobus, gyvūnus, augalų žiedadulkes ar chemines medžiagas. Specialistai įspėja, kad sergančiųjų alergija skaičius kasmet didėja. Dažnai žmonės net nežino, kad yra kažkam alergiški, tuo metu jie skundžiasi įvairiais simptomais ir ieško ligų, net nesusimąstydami, kad tai gali būti alergija.

Kokios yra galimos alergenų rūšys?

Dažniausiai alergijos kyla dėl įkvepiamųjų ir maisto alergenų. Maisto sukelta alergija gali trukti ištisus metus. Žinoma, yra tam tikri sezoniški maisto produktai, pavyzdžiui braškės, tačiau dabar jas galime valgyti bet kuriuo metų laiku, todėl ir alergija gali kilti bet kuriuo metu jų suvalgius.

Yra dvi įkvepiamųjų alergenų rūšys. Vieni jų aptinkami patalpose, namuose, kiti – už namų durų, gamtoje. Prie namų alergenų priklauso dulkių erkutės, kurios gyvena patalynėje, įvairūs pelėsiniai grybeliai ir naminių gyvūnų plunksnos, pūkai, plaukai, epitelis. Pagrindiniai  lauko alergenai, kurie intensyviau mus vargina pavasarį ir vasarą – medžių, žolių ir piktžolių žiedadulkės.

Kaip išsiaiškinti, kas sukelia alergiją?

Alergijų diagnostika yra gana sudėtinga dėl didelės alergenų gausos. Mūsų laboratorijoje klientams siūlomose paletėse surinkti dažniausi Lietuvoje pasitaikantys įkvepiamieji ir maisto alergenai, todėl tai palengvina alergiją sukeliančio alergeno paieškas. Atliekamo tyrimo metu iš kraujo yra nustatomi specifiniai imunoglobulinai E. Tai yra tam tikri antikūnai, kurie susidaro mūsų kraujyje kaip reakcija į tam tikro alergeno poveikį.

Kam dažniausiai esame alergiški?

Ilgametė patirtis rodo, kad lietuviai yra labai alergiški pelynui, todėl jis yra dažniausiai pasitaikantis įkvepiamasis alergenas. Taip pat Lietuvos gyventojai dažniausiai yra alergiški gysločiui, dilgėlėms, beržams, lazdynams, motiejukams ir įvairioms javų žiedadulkėms. Iš naminių gyvūnų daugiausiai alergijas sukelia šunys ir katės, taip pat neretai yra nustatoma alergija arklio, karvės epiteliui, plaukams, triušiui, bei įvairiems plunksnų mišiniams. Iš maisto lietuviams dažniausiai alergijas sukelia: kiaušiniai, pienas, riešutai, braškės, abrikosai ir apelsinai.

Patarimai alergiškiems žmonėms

  • Išsiaiškinti, kam esate alergiškas atliekant laboratorinius alergenų tyrimus.
  • Vengti nustatyto alergeno – rečiau būti gamtoje, netoli pjaunamos žolės, vengti šieno.
  • Atsisakyti kiliminių dangų bei kilimų, kurie kaupia žiedadulkes.
  • Nuolat drėgnu būdu valyti patalpas.
  • Vėdinti kambarius anksti rytą arba vėlai vakare, kai žiedadulkės nusėdusios ant žemės.
  • Auginti mažiau kambarinių gėlių, ypač žydinčių.
  • Kur kas dažniau keisti patalynę.
  • Skalbinius džiovinti ne lauke, nes prie jų kimba žiedadulkės.
  • Grįžus į namus, pasikeisti viršutinius drabužius.
  • Jei alergija itin ūmi ir varginanti, pasikonsultavus su alergologu vartoti paskirtus vaistus.
Visos naujienos
Susiję tyrimai
EUROIMMUN Įkvepiamieji alergenai EUROIMMUN Įkvepiamieji alergenai
41.00€
EUROIMMUN Mišrūs alergenai EUROIMMUN Mišrūs alergenai
54.00€