alfa-1-antitripsino koncentracija

Alfa-1 antitripsinas yra kraujyje randamas baltymas, apsaugantis plaučius nuo aktyvuotų fermentų daromos žalos. Laboratoriniais tyrimais galima diagnozuoti alfa-1 antitripsino trūkumą, todėl jais siekiama nustatyti AAT kiekį arba atipinės AAT formos baltymus, kurie yra pavedimi.

AAT padeda inaktyvuoti keletą fermentų, iš kurių svarbiausia yra elastazė. Elastazė yra baltųjų kraujo kūnelių, vadinamų neutrofilais, gaminamas fermentas ir yra įprasto organizmo atsako į sužalojimus ir uždegimą dalis. Elastazė skaido baltymus, kad organizmas galėtų juos pašalinti ir perdirbti. Jei jo veikimo nereguliuoja AAT, elastazė pradeda skaidytis ir pažeisti plaučių audinį.

Kada skiriamas tyrimas?

Alfa-1 antitripsino tyrimas skiriamas, kai:

• Kūdikių gelta trunka ilgiau nei savaitę ar dvi, esant padidėjusiai blužniai, skysčių kaupimuisi pilve (ascitas), kankinant nuolatiniam niežėjimui.
• Žmogui sergančiam LOPL, atsiranda odos dėmės, dėl kurių susiformuoja opos (nekrotizuojantis panikulitas), sergant granulomatoze su poliangitu arba nustatant neaiškios kilmės kvėpavimo takų išsiplėtimą (bronchektazę).
• Jaunesniems nei 40 metų asmenims pasireiškia švokštimas, lėtinis kosulys ar bronchitas, po fizinio krūvio trūksta oro ir (arba) pasireiškia kiti emfizemos požymiai; tai ypač aktualu, kai asmuo nėra rūkalius, nebuvo veikiamas žinomų plaučių dirgiklių ir kai atrodo, kad plaučių pažeidimas yra žemai plaučiuose.
• Turintiems artimą giminaitį, kuriam trūksta alfa-1 antitripsino.
• Esant kepenų ligoms be aiškios priežasties.

Ką reiškia tyrimo rezultatai?

Kai AAT gamyba sumažėja žemiau 30% normos, diagnozuojamas alfa-1 antitripsino trūkumas. Žmonėms, turintiems šį sutrikimą, ankstyvame amžiuje kyla didelė rizika susirgti progresuojančia plaučių liga emfizema.

Tam tikros disfunkcinės AAT rūšys kaupiasi kepenų ląstelėse, kur šis baltymas ir yra gaminamas. Kai AAT kaupiasi šiose ląstelėse, jis formuoja nenormalias baltymų grandines ir pradeda naikinti ląsteles ir taip pažeidžia kepenis. Apie 10% naujagimių, kuriems trūksta AAT, yra randama kepenų pažeidimų. AAT trūkumas šiuo metu yra dažniausia genetinė kepenų liga tarp vaikų. Suaugusiesiems, sergantiems AAT trūkumu, padidėja rizika susirgti lėtine kepenų liga, ciroze ir kepenų vėžiu (hepatoceliuline karcinoma), tačiau nedaugelis suaugusiųjų, sergančių AAT trūkumu, turi kepenų ligoms būdingų simptomų.