Antikūnai IgM prieš EBV (Epštein barr) kapsidinį antigeną – tyrimas parodo odo Epštein-Baro viruso sukeltos infekcinės mononukleozės ūmią infekciją. Antikūnų IgM prieš EBV kapsidinį antigeną (Epštein barr) padidėjimas išnyksta per 4-6 savaites.
Antikūnai IgM prieš EBV kapsidinį antigeną (Epštein barr) – tyrimas parodo odo Epštein-Baro viruso sukeltos infekcinės mononukleozės ūmią infekciją. Viruso sukeliamų simptomų klinikinis spektras yra itin platus – būdingas karščiavimas, angina, limfmazgių ir blužnies padidėjimas.
Antikūnai IgM prieš Epstein Barr viruso (EBV) kapsidinį antigeną aptinkami nuo 3 savaitės po užsikrėtimo. Kraujo tyrime randamas padidėjęs monocitų kiekis, taip IgM padidėjimas. Antikūnų IgM prieš EBV kapsidinį antigeną (Epštein barr) padidėjimas išnyksta per 4-6 savaites.
Virusas pavadintas jį tyrinėjusių mokslininkų Anthony Epsteino ir Ivone Barr garbei. Gydytojų teigimu, šiuo virusu pirmą kartą užsikrečiama ankstyvoje vaikystėje, ir tai nesukelia jokių negalavimų. Kuo jaunesniame amžiuje tai įvyksta, tuo mažesnė tikimybė, kad žmogus susirgs. Epštein barr virusas bučinių liga vadinama neatsitiktinai, kadangi virusas plinta per seiles. Bučinių liga pasireiškia karščiavimu, angina, limfmazgių padidėjimu ir tam tikrais kraujo pakitimais. Taip pat gali padidėti kepenys ar blužnis.
Šiuo metu nėra specifinio gydymo, užkertančio kelią daugintis virusui. Retais atvejais, kai ilgai tęsiasi karščiavimas, yra tam tikrų kraujo pakitimų, kai ligoniui sunku kvėpuoti dėl padidėjusių tonzilių ir limfmazgių, yra skiriama gliukokortikoidų. Gydant šią ūminę infekciją būtina prisiminti vieną dalyką. Tonzilitą sukelia virusas. Tačiau kartais ligonio savijauta pablogėja ir dėl to, kad užklumpa antrinė bakterinė infekcija, jos priežastis – streptokokas. Tokiu atveju nereikėtų skirti antibiotikų (ampicilino arba amoksicilino), nes ligonį gali smarkiai išberti. Manoma, kad bučinių liga taip pat sukelia lėtinio nuovargio sindromą.
