Aktyvuotas baltymas C (APC) komplekse su baltymu S inaktyvina prokoaguliantų faktorius Va ir VIIIa, proteoliziškai skaidant specifines arginino liekanas. Tai padeda kontroliuoti krešėjimą ir apriboti trombų susidarymo mastą.
Tam tikro asmens APC slopinimo sistemos funkcionalumą galima įvertinti atliekant krešėjimo tyrimą in vitro. APC pridėjimas prie paciento plazmos pratęsia aktyvinto dalinio tromboplastino laiką (ADTL, ang. aPTT) asmenims, kurie yra jautrūs APC. Asmenys laikomi atspariais APC, kai pridedant APC, šiame tyrime neprailgėja krešulių susidarymo laikas.
Didžioji dauguma asmenų, turinčių paveldėtą APC atsparumą, turi specifinę mutaciją prokoagulianto V faktoriaus gene. Šis aminorūgščių pokytis keičia VC faktoriaus APC skilimo vietą taip, kad V / Va faktorius yra iš dalies atsparus inaktyvacijai APC.
Baltymo C tyrimai padeda diagnozuoti trombozės, pvz., giliųjų venų trombozės ar plaučių embolijos, priežastis. Tyrimas gali būti naudojami siekiant ištirti galimą per aktyvų krešėjimą ir nustatyti kito kraujo krešulio susidarymo riziką, ypač neesant specifinių rizikos veiksnių.
Interpretacija
Šis tyrimas skiriamas:
Aktyvinto baltymo C atsparumo santykis mažesnis nei 2,3 rodo nenormalų atsparumą paveldimos kilmės APC.
Jei APC atsparumo tyrimas neatitinka normos, DNR pagrįstas V faktoriaus Leideno mutacijos tyrimas gali būti naudingas patvirtinant ar atmetant paveldimą APC atsparumą.
Aktyvuoto baltymo C atsparumo santykio (APCRV) tyrimas turi daugiau nei 99% jautrumą V faktoriaus Leideno mutacijai nustatyti. Kepenų ar alogeninių hematopoetinių kamieninių ląstelių transplantacijų recipientų plazmos pagrindu atlikto APCRV ir DNR pagrįsto V faktoriaus Leideno tyrimų rezultatai gali būti skirtingi.
-max-432.jpg)