Skaičiuoklė perkantiems išsimokėtinai
Autoimuninio encefalito mozaikos tyrimas skirtas nustatyti žmogaus antikūnus, kurių imunoglobulino G klasė (IgG) veikia prieš neuronų paviršiaus antigenus žmogaus serume arba plazmoje ir smegenų skystyje (CSF) siekiant diagnozuoti neurologines ligas.
Autoimuninio encefalito diagnozė yra pagrįsta klinikiniais simptomais, magnetinio rezonanso tomografija, elektroencefalografija, smegenų skysčio (CSF) analize ir anti-neuroninių autoantikūnų nustatymu CSF ir (arba) serume. Diferencinėje diagnostikoje reikia atsižvelgti į infekcinį encefalitą ir kitus autoimuninius neurologinius susirgimus. Platus antikūnų tyrimas, pagrįstas dažniausiai randamais neuronų paviršiniais antigenais, padeda greitai atskirti įvairius autoimuninio encefalito tipus, kurių klinika sutampa, ypač limbinį encefalitą.
Rekombinantinių ląstelių pagrindu pagaminti tyrimai leidžia efektyviai apibrėžti autoantikūnus monospecifiškai. Rekombinantinės ląstelės savo paviršiuje išryškina atskirus antigenus, paprastai ląstelių koncentracija yra tankesnė nei natūraliuose audiniuose, o tai leidžia jautriau aptikti atitinkamus autoantikūnus. Taikant biochipo mozaikos technologiją, skirtingus substratus galima įvairiai sujungti viename reakcijos lauke ir inkubuoti lygiagrečiai. Taigi atliekant vieną tyrimą galima nustatyti išsamų antikūnų profilį. Pavyzdžiui, IFA autoimuninio encefalito mozaika 6 suteikia šešis rekombinantinius ląstelių substratus, kad būtų galima vienu metu aptikti antikūnus prieš NMDA receptorius, AMPA 1/2 receptorius, GABAB receptorius, LGI1, CASPR2 ir DPPX.
Tyrimai apima gerai žinomus parametrus, taip pat autoantikūnus, apie kuriuos žino nedaugelis gydytojų, užtikrindami plataus masto ištyrimą.
-max-432.jpg)