Plačiausias kraujo tyrimų tinklas Lietuvoje
Tyrimų rezultatai
0
0
Cak Koreguotas kalcis

Cak Koreguotas kalcis

7.00€
Cak Koreguotas kalcis

Apie 99 proc. kalcio organizme yra sukaupta kauluose ir dantyse. Likęs kalcis pasiskirsto minkštuosiuose audiniuose bei kraujo plazmoje ir yra 3-jų skirtingų formų: jonizuotas (~50%.), surištas (~45%., daugiausiai su albuminu) ar kompleksinis (~5% proc., su įvairiais anijonais). Kalcis esantis ne kaulų audinyje, vaidina svarbų vaidmenį perduodant elektrinį impulsą raumens audinyje, krešėjimo sistemoms, fermentinių reakcijų reguliavime.  Būtent jonizuotas kalcis atspindi tą realią funkciją, kurią atlieka kalcis organizme – tai yra aktyvioji kalcio dalis.

Labiausiai paplitęs kalcio kiekio vertinimas kraujyje yra bendrojo kalcio kiekio koncentracijos matavimas kraujo serume (parodo visų trijų kalcio formų kiekių sumą). Kalcio kiekis organizme priklauso nuo serumo albumino, kuris yra kalcį rišantis baltymas, kiekio. Nustatyta bendra kalcio koncentracija kraujyje įvertina bendrą koncentraciją taip, lyg albumino koncentracija kraujyje būtų normali.

Albumino pokyčiai paveiks bendrą kalcio kiekį serume, nekeičiant laisvo kalcio kiekio kraujyje. Tokiu atveju sumažėjus bendram kalcio kiekiui kraujo serume, pacientai neturės jokių hipokalcemijos požymių ir simptomų (kalcio trūkumo).

Todėl bendro kalcio kiekį kraujo serume reikia įvertinti naudojant albumino kiekį kraujo serume. Kiekvienam 1 mg/dl serumo albuminui sumažėjus, bendras kalcio kiekis sumažėja apie 0,8 mg/dl.

Taigi kalcio kiekį reikia koreguoti pacientams, kurių serume yra mažas albumino kiekis:

Koreguotas kalcis = paciento bendras kalcis + 0,8 (4,0 – normalus serumo albuminas).

Sunkiomis ligomis sergantiems visgi reiktų matuoti jonizuoto kalcio kiekį kraujyje, taip pat ši formulė tiksliai neatspindi jonizuoto kalcio kiekio pacientams, kurie turi šarmų-rūgščių pusiausvyros sutrikimų, be to, kiek patikimiau matuoti jonizuotą kalcio kiekį pacientams, kurie serga lengvu hiperparatiroidizmu ir turintiems inkstų funkcijos nepakankamumą.

Perteklius. Hiperkalcemiją sukelia pirminis hiperparatiroidizmas, piktybiniai navikai, endokrininiai susirgimai, elektrolitų pusiausvyros sutrikimai.

Per didelis kalcio kiekis gali įtakoti normalią nervų sistemos funkciją – gali atsirast sumišimas, nuovargis, silpnumas, mieguistumas. Širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai – aritmija, sinkopė. Inkstų pažeidimui būdinga poliurija (dažnas šlapinimasis), dehidratacija (skysčių trūkumas), inkstų akmenligė bei gali progresuoti į inkstų nepakankamumą. Virškinimo sistemos pažeidimai pasireiškia pykinimu, pilvo skausmu, dispepsija (nevirškinimu), skrandžio opa.

Trūkumas. Hipokalcemiją dažniausiai sąlygoja lėtinis inkstų funkcijos nepakankumas, vitamino D trūkumas, hipoparatiroidizmas (sutrikusi prieskydinių liaukų veikla), moterims hormoniai pokyčiai.

Kūdikiams hipokalcemija gali pasireikšti drebėjimu, trūkčiojimu. Suaugusiems - raumenų sustingimais, spazmais, rankų ir kojų tirpimu, nerimu depresija, irzlumu, atmimties sutrikimais, sumažejusiu kraujo spaudimu, sunkumu kalbėti ar ryti, nuovargiu, širdies nepakankamumu, aritmijomis. Ilgą laiką nekoregavus hipokalcemijos, gali būti sausa oda, lūžinėjantys nagai, inkstų akmenys ar kitos kalcio nuosėdos organizme, demencija, katarakta, egzema.