Celiakija (gliutenui jautri enteropatija) - autoimuninė liga, kuria serga šiai ligai genetinį polinkį turintys asmenys. Liga pasireiškia plonojo žarnyno nepakantumu kviečių baltymui gliutenui ir į jį panašiems miežių bei rugių baltymams - pažeidžiama žarnos gleivinė ir sutrinka maisto medžiagų įsiurbimas.
Dažniausiai liga pasireiškia virškinimo sistemos sutrikimu: viduriavimu, pilvo skausmais, pūtimu, pykinimu, vėmimu, krenta svoris. Atsiranda nuovargis, mažakraujystė, vaikams sulėtėja augimas ir brendimas, galimi gleivinių ar odos pažeidimai.
Sergant celiakija, organizme aptinkami antikūnai prieš tam tikrus baltymus. Pagrindiniai yra du:
Antikūnai prieš audinių transgliutaminazę (anti-tTG-IgA)
Antikūnai prieš deamidintus gliadino baltymus (anti-DGP-IgA)
Tyrimas atliekamas iš kraujo, svarbu, kad kraujo pridavimo metu būtų maitinamasi įprastai, nevengiant gliuteno turinčių produktų, nes tai gali paveikti tyrimo rezultatus ir parodyti klaidingai neigiamą išvadą.
Jeigu pacientas laikosi begliutenės dietos, rekomenduojama ištirti HLA DQ2/DQ8 haplotipus. Šis tyrimas labiau tinkamas celiakijos diagnozės atmetimui, negu patvirtinimui. Jeigu nenustatomi HLA DQ2/DQ8 haplotipai, tai reiškia nėra genetinio polinkio sirgti celiakija ir tuomet reikia ieškoti kitų esamų simptomų priežasčių.
Bendro IgA kiekio kontrolė
Ši kontrolė atliekama siekiant įsitikinti, ar nėra IgA deficito, kuris pasitaiko 1:600 žmonių. Tik įsitikinus, kad bendro IgA kiekis pakankamas, galima patikimai įvertinti anti-tTG- IgA ir anti DGP-IgA tyrimo rezultatus. Bendro IgA kiekio kontrolės rezultatas visada turi būti “teigiama”.
Tuo atveju, jeigu nustatomas IgA deficitas (t.y. bendro IgA kiekio kontrolė gaunama “neigiama”), rekomenduojama papildomai ištirti tikslų IgA kiekį organizme arba paskirti celiakijos IgG klasės atitinkamus tyrimus (anti-tTG- IgG ir anti DGP-IgG).
Galutinė Celiakijos diagnozė tvirtinama (ir vaikams, ir suaugusiems) atlikus fibrogastroskopiją su dvylikapirštės žarnos gleivinės biopsija.
