Cholesterolis (CHOL) – į riebalus panaši medžiaga, randama gyvulinės kilmės produktuose. Pats cholesterolio kiekio padidėjimas ligos nesukelia, tačiau informuoja apie įvairių ligų vystymosi tikimybes. Medikams pastebėjus padidėjusį bendrojo cholesterolio bei pakitusį lipoproteinų („gerojo“ cholesterolio (DTL), „blogojo“ cholesterolio (MTL), trigliceridų) kiekį, lengviau įvertinti ir nustatyti širdies ir kraujagyslių, kasos, inkstų, skydliaukės, kepenų patologijų rizikas.
Cholesterolis (CHOL) (cholesterolis, ang. Total cholesterol) – tyrimas atliekamas siekiant nustatyti cholesterolio kiekį organizme. Svarbu žinoti ne tik bendrą savo cholesterolio lygį, bet ir atskiras jo dalis, todėl būtini visų lipidų spektro tyrimai: DTL cholesterolio, MTL cholesterolio, trigliceridų (TG). Medikams pastebėjus normų neatitikimų, rekomenduojami ir C reaktyvinio baltymo, SPA, INR, kalio, natrio, magnio tyrimai.
Tyrimo reikšmingumas ir svarba
Cholesterolio kiekio stebėsena yra svarbi norint išlikti sveikiems. Cholesterolis yra į riebalus panaši, gyvybiškai svarbi medžiaga, būtina ląstelių, lytinių hormonų gamybai, tulžies rūgščių sintezei, vitaminų apykaitai ir t. t. Apie 70 proc. cholesterolio pagamina mūsų organizmas ir tik apie 30 proc. gaunama su gyvulinės kilmės maistu.
Pats cholesterolio kiekio padidėjimas ligos nesukelia, tačiau informuoja apie įvairių ligų vystymosi tikimybes. Medikams pastebėjus padidėjusį bendrojo cholesterolio bei pakitusį lipoproteinų („gerojo“ cholesterolio (DTL), „blogojo“ cholesterolio (MTL), trigliceridų) kiekį, lengviau įvertinti ir nustatyti širdies ir kraujagyslių, kasos, inkstų, skydliaukės, kepenų patologijų rizikas.
Kada reikia atlikti tyrimus?
Bendrąjį cholesterolio tyrimą rekomenduojama atlikti profilaktiškai, bent kelis kartus per metus. Jeigu priklausote rizikos grupėms (šeimoje yra sergančių paveldimomis širdies ir kraujagyslių ligomis, turite širdies ydą, esate patyręs insultą ar infarktą, sergate cukriniu diabetu, rūkote, turite antsvorio, mažai judate), kraują išsitirti reikėtų dažniau.
Cholesterolio tyrimas atliekamas dėl:
Aterosklerozės, aneurizmos, išeminės širdies ligos, insulto, dislipidemijos, nutukimo, hipercholesterolemijos, hipotireozės, hipertireozės, demencijos, stenokardijos.
Pasiruošimas tyrimui
Bendrasis cholesterolio tyrimas specifinio pasiruošimo nereikalauja, tačiau dažniausiai kartu tiriama MTL cholesterolis ir trigliceridai, todėl prieš tyrimą būtina nevalgyti bent 9-12 valandų. Galima gerti vandenį.
Svarbu ir tai, kad bendrojo cholesterolio lygį gali sumažinti stresas, infekcijos, traumos, insultas ar infarktas, todėl rekomenduojama išsitirti kraują, kai jaučiatės sveiki. Gydytojui nustačius neįprastai aukštą ar žemą cholesterolio kiekį tyrimą gali reikėti pakartoti po kelių savaičių.
Cholesterolio kiekis padidėja nėštumo metu, todėl moterys norėdamos gauti tikslius cholesterolio tyrimo rezultatus, turėtų palaukti bent pusę metų po gimdymo.
Anaboliniai steroidai, beta adrenoblokatoriai, adrenalinas, kontraceptinės priemonės ir vitaminas D padidina cholesterolio lygį, todėl prieš tyrimą patartina nuo jų susilaikyti. Cholesterolio tyrimas kaina rasite sveitainėje.
Jokiais būdais savavališkai nenutraukite gyvybiškai būtinų vaistų vartojimo!
Cholesterolis yra į riebalus panaši medžiaga, organizmui svarbių medžiagų, hormonų ir vitaminų pirmtakė. Didžiąją cholesterolio dalį pagamina kepenys, dalis jo gaunama su maistu. Cholesterolis randamas gyvūninės kilmės produktuose. Svarbu atlikti ne tik bendrojo cholesterolio, bet taip pat ir mažo tankio („blogojo“), didelio tankio („gerojo“) cholesteroliu ir trigliceridų tyrimus. Šių tyrimų visuma gali padėti detaliau įvertinti mitybos ypatumus, taip pat kepenų, inkstų, skydliaukės ir kitų organų veiklą. Sutrikus cholesterolio ir jo frakcijų apykaitai, „blogojo“ cholesterolio perteklius sėda ant kraujagyslių sienelių, taip didindamas jų užsikimšimo riziką, o tuo pačiu infarkto bei insulto riziką.
Kada verta atlikti tyrimą?
Cholesterolio ir minėtų lipidų tyrimus ypač svarbu periodiškai atlikti net ir jauniems žmonėms, kurių artimieji kenčia nuo padidinto kraujo spaudimo, aukšto cholesterolio kiekio kraujyje, šeimoje yra ankstyvų mirčių nuo infarkto ar insulto. Laiku atliktas tyrimas ir situacijos kontrolė gali padėti išvengti skaudžių pasekmių. Dažnai jaunas žmogus net nesusimasto, kad jo lipidų apykaita yra sutrikusi. Paplitusi nuomonė, kad padidintas cholesterolis tik viršsvorį turinčių ar nesveikai besimaitinančių, vyresnio amžiaus žmonių problema. Tačiau taip yra tikrai ne visada. Informaciniai šaltiniai nurodo, jog cholesterolio kiekį tirtis turi kiekvienas vyresnis nei 20 metų žmogus bent vieną kartą per penkis metus. Pasiekus prevencinės širdies ir kraujagyslių ligų amžių (vyrai, vyresni nei 40 metų ir moterys, vyresnės nei 50 metų amžiaus), tirtis reikėtų bent vieną kartą į metus.
Paradoksas
Sportuojantis, sveikai besimaitinantis jaunas žmogus nusprendžia profilaktiškai atlikti cholesterolio ir jo frakcijų tyrimą. Neretai tenka nemaloniai nustebti, kai randami reikšmingi pakitimai, kurie gali signalizuoti ne vien tik apie lipidų apykaitos sutrikimus, netinkamą mitybą, bet ir kitų gyvybiškai svarbių organų funkcijos pakitimus, pavyzdžiui kepenų ar skydliaukės. Gera žinia ta, kad turint šią informaciją galima imtis profesionalios prevencijos, kuri ateityje padės užkirsti kelią skaudiems įvykiams.
„Antėja laboratorija“ šeimos gydytoja Julija Skirmantė
-max-432.jpg)