Feritinas (FER) – vienas jautrausių ir specifiškiausių rodiklių, kuris padeda nustatyti organizmo geležies atsargas. Feritino tyrimas ir jo sumažėjimas parodo geležies trūkumą ir leidžia nustatyti ar geležies stokos mažakraujystė įvyko dėl lėtinės ligos (rodiklis normos ribose), ar dėl geležies stygiaus organizme (rodiklis sumažėjęs). Feritino rodiklių padidėjimas leidžia įtarti ir diagnozuoti ūmius uždegimus bei lėtines ligas – navikinį procesą, tuberkuliozę, reumatinę ligą, kepenų ligas, taip pat sideroblastines anemijas.
Feritinas (FER) – vienas jautriausių ir specifiškiausių rodiklių, kuris padeda nustatyti organizmo geležies atsargas. Jo tyrimas padeda nustatyti mažakraujystės priežastis - jeigu jo kiekis sumažėjęs, tuomet mažakraujystė išsivystė dėl geležies stokos, jeigu feritino kiekis normos ribose, tuomet mažakraujystė yra lėtinės ligos pasekmė. Feritino rodiklio padidėjimas leidžia įtarti ir diagnozuoti ūmius uždegimus bei lėtines ligas – navikinį procesą, tuberkuliozę, reumatinę ligą, kepenų ligas, taip pat sideroblastines anemijas.
Praktikoje dažnai pasitaiko, jog bendrame kraujo tyrime eritrocitų, hemoglobino kiekis yra normos ribose, tačiau atlikus feritino tyrimą paaiškėja, jog organizme beveik nėra geležies atsargų. Todėl visuomet, kai jaučiamas bendras silpnumas, slenka plaukai, lūžinėja nagai, o bendrame kraujo tyrime eritrocitų bei hemoglobino rodikliai normos ar apatinėse normos ribose, tikslinga atlikti feritino tyrimą. Feritino tyrimas yra ganėtinai stabilus rodiklis, ir skirtingai nei serumo geležis, neturi paros cirkadinio ritmo. Koregavus feritino kiekį, paprastai grįžta pacientų jėgos, sustiprėja nagai ir plaukai, pagerėja imuninė sistema.
Kuomet nustatomas padidėjęs feritino kiekis, galima įtarti uždegimines ligas, kepenų funkcijos sutrikimus, navikinius procesus. Todėl šis rodiklis puikiai tarnauja ne tik mažakraujystės priežasčių patikslinimui, bet ir nustatant kitus lėtinius ar ūminius susirgimus.
„Antėja laboratorija“ šeimos gydytoja Julija Skirmantė
-max-432.jpg)