Apie 70–80% kraujyje esančių imunoglobulinų yra IgG. Specifiniai IgG antikūnai gaminami pradinės infekcijos ar kito antigeno poveikio metu, kurių skaičius pakyla praėjus kelioms savaitėms nuo infekcijos pradžios, vėliau mažėja ir stabilizuojasi. IgG antikūnai yra ilgalaikės apsaugos nuo mikroorganizmų pagrindas. Turintiems normalią imuninę sistemą, IgG gaminamas pakankamai, kad būtų išvengta pakartotinės infekcijos.
IgG yra vienintelis imunoglobulinas, galintis praeiti pro placentą. Motinos IgG antikūnai apsaugo vaisių nėštumo metu ir kūdikį pirmaisiais jo gyvenimo mėnesiais. Yra keturi IgG poklasiai: IgG1, IgG2, IgG3 ir IgG4.
Kiekviename poklasyje yra molekulės su struktūriškai unikalia gama sunkiąja grandine. Maždaug 65% viso IgG yra IgG1, 25% - IgG2, 6% yra IgG3 ir 4% yra IgG4. Skirtingų IgG poklasių molekulės turi šiek tiek skirtingas biologines savybes (pvz., komplemento fiksavimo gebėjimas ir prisijungimas prie fagocitinių ląstelių), kuriuos lemia struktūriniai sunkios grandinės gama skirtumai.
Izoliuoti IgG3 kaip ir IgG4 trūkumai pasitaiko retai, o šių tyrimų klinikinė reikšmė nėra aiški. Kai kurie asmenys, turintys G3m alotipinius „s“ arba „15“ žymenis [ty G3m (s) / G3m (15) ir G3m (st) / G3m (15, 16) alotipus], taip pat turi IgG3 su užsitęsusias pusinės eliminacijos reakcijas. Virusinės infekcijos paprastai sukelia IgG1 ir IgG3 poklasio IgG antikūnų reakcijas, o IgG3 antikūnai pirmiausia atsiranda infekcijos metu. IgG3 sukeltos atsako reakcijos yra retos. Taip pat nėštumo metu dažnai dominuoja IgG1, IgG3 arba abu, o sumažėjęs IgG3 lygis dažnai siejamas su kitais IgG poklasio trūkumais.
