Apie 70–80% kraujyje esančių imunoglobulinų yra IgG. Specifiniai IgG antikūnai gaminami pradinės infekcijos ar kito antigeno poveikio metu, kurių skaičius pakyla praėjus kelioms savaitėms nuo infekcijos pradžios, vėliau mažėja ir stabilizuojasi. IgG antikūnai yra ilgalaikės apsaugos nuo mikroorganizmų pagrindas. Turintiems normalią imuninę sistemą, IgG gaminamas pakankamai, kad būtų išvengta pakartotinės infekcijos.
IgG yra vienintelis imunoglobulinas, galintis praeiti pro placentą. Motinos IgG antikūnai apsaugo vaisių nėštumo metu ir kūdikį pirmaisiais jo gyvenimo mėnesiais. Yra keturi IgG poklasiai: IgG1, IgG2, IgG3 ir IgG4.
Kiekviename poklasyje yra molekulės su struktūriškai unikalia gama sunkiąja grandine. Maždaug 65% viso IgG yra IgG1, 25% - IgG2, 6% yra IgG3 ir 4% yra IgG4. Skirtingų IgG poklasių molekulės turi šiek tiek skirtingas biologines savybes (pvz., komplemento fiksavimo gebėjimas ir prisijungimas prie fagocitinių ląstelių), kuriuos lemia struktūriniai sunkios grandinės gama skirtumai.
IgG4 antikūnai dažnai susidaro po pakartotinio ar ilgalaikio antigeno poveikio neinfekcinėje aplinkoje ir gali tapti dominuojančiu poklasiu. Pavyzdžiai yra ilgalaikiai bičių laikytojai ir alergiški asmenys, kuriems buvo taikoma imuninė terapija. Imunoterapijos metu simptomų palengvėjimas koreliuoja su IgG4 indukcija. Perėjimą prie IgG4 gali moduliuoti IL10, susiedamas šį poklasį dėl imuninio atsako sumažinimo arba tolerancijos indukcijos. IgG4 taip pat gali atstovauti dominuojančiam antikūnų poklasiui imuniniame atsake į terapinius baltymus, tokius kaip VIII ir IX faktorius, ir bent jau kai kuriuos rekombinantinius antikūnus, tokius kaip adalimumabas. Be to, dėl helminto ar filarinio parazito infekcijos gali susidaryti IgG4 antikūnai, o aukšti IgG4 titrai gali būti siejami su besimptome infekcija.
Pavieniai IgG4 trūkumai yra reti bei neaišku, kokios yra galimos to pasekmės. Kita vertus, sutrikimų, šiais laikais vadinamų su IgG4 susijusiomis ligomis (IgG4RD), grupei būdinga padidėjusi IgG4 koncentracija serume ir IgG4 teigiamų plazmos ląstelių infiltracija į audinius ir gali neigiamai paveikti daugelį organų. IgG4RD spektras yra platus ir apima pacientus, sergančius autoimuniniu pankreatitu (AIP), Mikuliczo liga, sklerozuojančiu sialadenitu, hipofizitu, Riedelio tiroiditu, intersticiniu pneumonitu, intersticiniu nefritu, prostatitu, limfadenopatija, retroperitonine fibroze, uždegimine aortos aneurizma ir uždegiminiu pseudotumoru. Pacientams, sergantiems AIP, padidėjęs IgG4 kiekis serume pastebimas 70–80 % atvejų, taip pat 10 % kasos vėžiu sergančių pacientų. Tačiau 5% sveikiems asmenims taip pat gali būti padidėjęs IgG4 lygis, todėl diagnozė yra patvirtinama tik kartu su kitomis AIP savybėmis.
-max-432.jpg)