Šis tyrimas taikomas tiriant kasos išskiriamą gliukagono kiekį, diagnozuojant ir gydant cukrinį diabetą ir kitus angliavandenių apykaitos sutrikimus, ir diagnozuojant gliukagono trūkumą pacientams, sergantiems hipoglikemija.
Gliukagonas yra kontrreguliuojantis hormonas, priešinantis insulino veikimą gliukozės homoeostazėje. Į veną leidžiamas gliukagonas iš esmės padidina gliukozės kiekį kraujyje cukriniu diabetu nesergančiam asmeniui. Manoma, kad gliukagonas vaidina svarbų vaidmenį palaikant nevalgius ir po valgio gliukozės homeostazę. palaikyti cirkuliuojančią gliukozę ir užkirsti kelią insulino sukeltai hipoglikemijai.
Gliukagoną gamina kasos Langerhanso salelių alfa ląstelės, reaguodamos į gliukozės koncentracijos plazmoje sumažėjimą ir į padidėjusią specifinių aminorūgščių koncentraciją. Gliukagono sekreciją kontroliuoja daugybė veiksnių. Negydantiems diabeto, sekreciją skatina daugiau baltymų turintys valgiai, tačiau slopina gausūs angliavandeniai.
Pernelyg didelė gliukagono sekrecija gali sukelti hiperglikemiją - cukrinį diabetą ir gliukozės netoleravimą. Padidėjęs gliukagono kiekis, jei nėra hipoglikemijos, gali rodyti, kad yra gliukagoną išskiriantis navikas. Sėkmingas gliukagoną išskiriančios liaukos gydymas yra susijęs su gliukagono lygio normalizavimu.
