Chorioninis gonadotropinas (hCG) – tai glikoproteininis hormonas sudarytas iš dviejų α ir β subvienetų, kurį gamina placentos sincitiotrofoblastinės ląstelės nėštumo metu bei germinatyvinės vėžinės ląstelės. HCG yra pagrindinis normalaus nėštumo laboratorinis rodiklis. Tyrimas yra naudojamas nustatyti ankstyvam nėštumui (6–8 dienos po pastojimo), nėštumo trukmei bei eigai stebėti.
Normalaus nėštumo metu hCG koncentracija kraujyje auga labai greitai – per pirmąsias 6 savaites ji padvigubėja kas 1-3 dienos ir maždaug 14 nėštumo savaitę pasiekia maksimumą (100 000 U/L). Šiuolaikiniai testai leidžia aptikti nėštumą atliekant hCG tyrimą praėjus 6-10 dienų nuo apvaisinimo pradžios. Jeigu hCG koncentracija kraujyje toliau didėja po 14 nėštumo savaitės, tuomet galima įtarti trofoblastinę ligą, o viršijus 100000IU/l – choriokarcinomą – vėžį, kilusį iš trofoblastinių placentos ląstelių.
βhCG kartu su progesteronu kaip papildomas tyrimas gali būti naudojamas ektopiniam nėštumui diagnozuoti, todėl βhCG koncentraciją kraujyje rekomenduojama tirti moterims, kurioms įtariamas ektopinis nėštumas – tai atsitinka tuomet, kai apvaisinta kiaušialąstė prisitvirtina ne gimdoje, bei rizikos grupių moterims, kurios praeityje yra turėjusios ektopinį nėštumą ar sirgusios dubens organų uždegimine liga.
βhCG tyrimas atliekamas per pirmąjį nėštumo trimestrą (tarp 11 ir 14 nėštumo savaitės) siekiant įvertinti vaisiaus apsigimimų riziką ir sužinoti tikimybę vaisiui sirgti viena iš dviejų pagrindinių chromosominių ligų: Dauno arba Edvardso sindromu. Tačiau tuomet rekomenduojama tyrimą atlikti kartu su nėštuminiu plazmos baltymu A (PAPP-A), nes vertinant abu rodiklius kartu ženkliai didėja apsigiminių rizikos nustatymo jautrumas.
Šis rodiklis taip pat yra naudojamas kaip vėžio žymuo, nes jo β subvienetas yra sekretuojamas germinatyvinių vėžinių ląstelių. Paprastai vyrams ir moterims be nėštumo požymių βhCG nėra aptinkamas kraujyje, todėl jo padidėjimas susijęs su onkologine patologija.
βhCG padidėja sergant šiais vėžiais:
- Seminoma (sėklidžių vėžys); - Germinalinių ląstelių kiaušidžių ir sėklidžių vėžiu; - Trofoblastinės ligos ir choriokarcinomos atveju.
βhCG tyrimas naudingas ne tik onkologinių ligų diagnostikai, bet ir gydymo efektyvumo vertinimui – gydymo metu rodiklio mažėjimas rodo gerą atsaką į gydymą, o išliekant aukštam ar kylant rodo neefektyvų gydymą. Jeigu po gydymo randame padidėjusį βhCG - galime įtarti ligos atsinaujinimą. Diagnozuojant germinatyvinį kiaušidžių ir sėklidžių vėžį ir gydymo efektyvumui vertinti tyrimo jautrumas labai padidėja, jeigu kartu su βhCG atliekamas kepenų ir sėklidžių vėžio žymuo α-fetoproteinas (AFP).
