Skaičiuoklė perkantiems išsimokėtinai
HCV RNR hepatito C (kiekybinis) (PGR metodu) tyrimas leidžia nustatyti užsikrėtimą virusiniu hepatitu C, šio viruso nešiojimą bei atsaką į priešvirusinį gydymą.
Ūmus virusinis hepatitas C
Tai hepatito C viruso sukeltas kepenų uždegimas. Tai viena iš pagrindinių kepenų cirozės ir kepenų vėžio priežasčių.
Infekcijos šaltinis. Ūmiu ar lėtiniu virusiniu hepatitu C sergantis žmogus.
Užsikrėtimo būdai. Per kraują. Retai – lytiniu būdu.
Inkubacinis laikotarpis. 3–20 sav.
Klinika.
Ūmus hepatitas C retai diagnozuojamas, kadangi daugelis atvejų būna besimptomiai. Ūmus hepatitas C dažnai pereina į lėtinį.
Ūmaus virusinio hepatito C simptomai:
Lėtinis virusinis heptitas C – tai per 6 mėn. neišgydytas ūminis virusinis hepatitas C su būdingais serologiniais ir morfologiniais požymiais.
Įtariant virusinį hepatitą C pirmiausia skiriamas antikūnų prieš hepatito C virusą tyrimas (aHCV). Antikūnai atsiranda praėjus 4–10 savaičių nuo užsikrėtimo, kartais vėliau, net 6 mėn. bėgyje. Gavus neigiamą aHCV rezultatą, bet įtariant galimą užsikrėtimą, rekomenduojama tyrimą po kurio laiko pakartoti.
Teigiamas aHCV tyrimo rezultatas reiškia, kad asmuo yra infekuotas hepatito C virusu arba buvo juo užsikrėtęs anksčiau. Antikūnai išlieka visa gyvenimą, net ir pilnai pasveikus. Todėl negalima pasakyti, ar šiuo metu virusas vis dar cirkuliuoja kraujyje ir, ar reikia gydytis.
Taigi, gavus teigiamą antikūnų tyrimo rezultatą, būtina atlikti HCV tyrimą molekuliniais (realiojo laiko PGR) metodais - nustatyti, HCV RNR kraujo serume, t.y. įvertinti viremijos lygį.
Jeigu atlikus HCV RNR tyrimą PGR metodu gaunamas neigiamas rezultatas, reiškia žmogus neserga ir jo gydyti nereikia. Gavus teigiamą rezultatą reikalingas dar vienas tyrimas – HCV genotipo ištyrimas - gydymo schemai ir trukmei parinkti. Šis tyrimas taip pat atliekamas gydymo efektyvumui kontroliuoti.
