Antikūnai arba imunoglobulinai (Ig) susidaro plazmos ląstelėse kaip imuninis atsakas į antigenus. Pirmieji antikūnai, susidarantys po antigeno stimuliacijos, yra IgM klasės, vėliau IgG ir IgA antikūnai. IgD serume paprastai būna tik pėdsakų.
Padidėjusi imunoglobulino D koncentracija serume nustatoma sergant kepenų ligomis (lėtiniu hepatitu, kepenų ciroze), ūminėmis ir lėtinėmis infekcijomis, autoimuninėmis ligomis, taip pat naujagimių, sergančių intrauterine ir perinataline infekcija. Imunoglobulino D koncentracijos serume padidėjimas pastebimas sergant išsėtine mieloma, Waldenstromo makroglobulinemija, pirmine amiloidoze ir nenustatytos kilmės monokloninė gamapatija.
Sumažėjusi imunoglobulino D koncentracija serume pasireiškia pirminio imunodeficito metu, taip pat esant antriniam imuniniam nepakankamumui, įskaitant išplitusias monoklonines gamapatijas, limfinę leukemiją ir išplitusius piktybinius navikus.
Fiziologinė serumo IgD koncentracijos reikšmė neaiški, o daugeliui sveikų žmonių kraujyje IgD serumo nerandama. Monokloninio IgD baltymo yra 1% mieloma sergančių pacientų plazmoje. IgD monokloninio baltymo buvimas beveik visada rodo piktybinius plazmos ląstelių susirgimus, tokius kaip daugybinė mieloma ar pirminė amiloidozė.
