Apie 70–80% kraujyje esančių imunoglobulinų yra IgG. Specifiniai IgG antikūnai gaminami pradinės infekcijos ar kito antigeno poveikio metu, kurių skaičius pakyla praėjus kelioms savaitėms nuo infekcijos pradžios, vėliau mažėja ir stabilizuojasi. IgG antikūnai yra ilgalaikės apsaugos nuo mikroorganizmų pagrindas.
Turintiems normalią imuninę sistemą, IgG gaminamas pakankamai, kad būtų išvengta pakartotinės infekcijos. IgG yra vienintelis imunoglobulinas, galintis praeiti pro placentą. Motinos IgG antikūnai apsaugo vaisių nėštumo metu ir kūdikį pirmaisiais jo gyvenimo mėnesiais. Yra keturi IgG poklasiai: IgG1, IgG2, IgG3 ir IgG4.
Kiekviename poklasyje yra molekulės su struktūriškai unikalia gama sunkiąja grandine. Maždaug 65% viso IgG yra IgG1, 25% - IgG2, 6% yra IgG3 ir 4% yra IgG4. Skirtingų IgG poklasių molekulės turi šiek tiek skirtingas biologines savybes (pvz., komplemento fiksavimo gebėjimas ir prisijungimas prie fagocitinių ląstelių), kuriuos lemia struktūriniai sunkios grandinės gama skirtumai.
IgG1 antikūnų reakcijos į tirpius baltymų antigenus ir membraninius baltymus pirmiausia sukelia IgG1, tačiau kartu yra mažesnis kitų poklasių, daugiausia IgG3 IgG4, lygis. Kadangi IgG1 paprastai yra gausiausias poklasis, IgG1 trūkumas, pastebimas esant įvairiems pirminių ir antrinių antikūnų trūkumams, gali sumažinti bendrą IgG kiekį (hipogamaglobulinemija). IgG1 trūkumas, kartais kartu su kitais IgG poklasio trūkumais, yra susiję su pasikartojančiomis infekcijomis.
