Kadmis - priskiriamas toksinių sunkiųjų metalų grupei. Apsinuodijimas galimas kadmiui patekus į organizmą per burną arba kvėpavimo takus. Tyrimą rekomenduojama atlikti dirbantiems pavojingomis darbo sąlygomis, ypač automobilių pramonėje, dažų, baterijų gamyboje, pasireiškus sveikatos sutrikimams būdingiems apsinuodijimui kadmiu, gyvenantiems vietovėse, kuriose intensyvi metalo pramonė, deginamos atliekos, naftos produktai, rūkantiems (rūkančiųjų kraujo mėginiuose gali būti randama net 4-5 kartus didesnė kadmio koncentracija nei nerūkantiems). Ūmus apsinuodijimas kadmio patenkant su maistu galimas ir dėl netinkamo rūgščių maisto produktų laikymo metaliniuose induose. Ūmus apsinuodijimas kadmiu pasireiškia šaltkrėčiu, karščiavimu, raumenų skausmu, kraujo atkosėjimu, dusuliu (jei įkvėpiami kadmio garai), pykinimu, vėmimu, pilvo skausmu, viduriavimu, tenezmais (jei kadmio patenka su maistu).
Lėtinis apsinuodijimas pasireiškia lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių emfizema, kaulinio tankio mažejimu (osteoporoze), inkstų funkcijos sutrikimu, nevaisingumu, hipertenzija, susijęs su prostatos, plaučių, inkstų vėžio išsivystymu. Radus padidėjusį kadmio kiekį kraujyje galima atpažinti lėtinį ir ūmų apsinuodijimą, kadmio koncentracijos sumažėjimas klinikinės vertės neturi.
