Plačiausias kraujo tyrimų tinklas Lietuvoje
Tyrimų rezultatai
0
0

Kaip apsisaugoti nuo kvėpavimo takų virusinių infekcijų?

Atėjus šaltajam sezonui vis daugiau žmonių serga kvėpavimo takų virusinėmis infekcijomis. Nustatyta daugybė skirtingų virusų rūšių, kurios gali paveikti kvėpavimo takus ir sukelti kvėpavimo takų infekcijas, peršalimą ar gripą. Dažniausiai pasitaikantys virusai yra rinovirusas, gripo, paragripo, adenovirusas bei kvėpavimo takų sincitinis virusas.

Žmogus per visa savo gyvenimą gali peršalti ir sirgti daugybę kartų

Vidutiniškai suaugęs žmogus per metus serga nuo dviejų iki trijų kartų, tuo tarpu sveiki vaikai per metus gali patirti nuo 8 iki 12 peršalimo epizodų. Peršalimo ligomis sergantys žmonės, paprastai virusą nešioja ant rankų. Virusas patekęs ant odos gali išlikti gyvas ir užkrėsti kitą žmogų mažiausiai dvi valandas. Taigi, jei sergantis asmuo spaudžia kam nors ranką, o tas, kuris sveikinosi vėliau liečia savo akį, nosį ar burną, taip perneša virusą ir užsikrečia.

Kai kurie peršalimo virusai gali net kelias valandas gyventi ant paviršių (pavyzdžiui, stalviršio, durų rankenos ar telefono). Įkvėpti lašelius, kuriuose yra viruso dalelių, galima, sergančiam žmogui stovint arti ir čiaudint ar kosint. Užsidengus burną kosint ar čiaudint, ši rizika sumažėja.

Infekcija ar peršalimas?

Kvėpavimo takų virusinė infekcija dažniausiai pasireiškia nosies užgulimu, sloga, čiauduliu. Pirmą dieną gali skaudėti gerklę, tačiau šis simptomas dažniausiai išnyksta greitai. Jei kosulys pasireiškia peršalusiam pacientui, jis paprastai išsivysto maždaug tik ketvirtą ar penktą simptomų dieną, paprastai, kai praeina nosies užgulimas ir sloga.

Dažniausiai peršalimas nesukelia rimtų ligų ar komplikacijų. Dauguma peršalimo ligų trunka nuo trijų iki septynių dienų, nors kai kuriems žmonėms net iki dviejų savaičių gali išlikti tokie simptomai kaip kosulys, čiaudulys, nosies užgulimas ar krūtinės skausmas. Tuo tarpu virusai infekcijos metu gali slopinti imuninę sistemą, tai savo ruožtu gali sukelti antrinę virusinę ar bakterinę infekciją. Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos yra sinusitas, pneumonija, bronchitas, otitas ar gripas.

Nėra specifinio gydymo viruso sukeltoms kvėpavimo takų infekcijoms. Daugeliu gydymo metodų tik siekiama palengvinti peršalimo simptomus. Antibiotikai nėra tinkami peršalimo gydymui, jie naudojami tik ligoms, kurias sukelia bakterijos. Nereikalingas antibiotikų vartojimas peršalimo gydymui, kai kuriems pacientams gali sukelti alergines reakcijas, viduriavimą ar kitus virškinimo trakto simptomus.

Prevencija

Rankų plovimas yra būtinas ir labai efektyvus būdas užkirsti kelią infekcijų plitimui, įskaitant peršalimą, o ypač efektyvus mažų vaikų tarpe. Rankas reikia sudrėkinti vandeniu bei paprastu muilu ir kartu trinti 15–30 sekundžių. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas nagams, zonoms tarp pirštų ir riešams. Rankas reikia gerai nuplauti ir nusausinti vienkartiniu rankšluosčiu. Būtina rankas plauti prieš ruošiant maistą, valgant, nusikosėjus, nusičiaudėjus ar po nosies pūtimo. Šaltuoju metų laikotarpiu rekomenduojama vengti liesti akis, nosį ir burną.

Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad vidutinio intensyvumo mankšta ar meditacija, vykdoma ilgiau nei vienerius metus, taip pat sumažina peršalimų atvejų skaičių. Miego trukmė taip pat turi įtakos bendrai peršalimo rizikai. Tiems, kurie miega < 5 valandas per parą, yra beveik tris kartus didesnė tikimybė susirgti peršalimu, nei tiems, kurie miega >7 valandas per parą.

Norint apsisaugoti nuo virusinių kvėpavimo takų infekcijų yra svarbus vitaminų vartojimas. Užtikrintas reikiamos vitamino C kiekis kraujyje net iki 50 proc. sumažina peršalimo taip pat padeda apsisaugoti nuo kvėpavimo takų infekcijų. Nustatyta, jog vitamino D metabolitai apsaugo imunitetą nuo įvairių kvėpavimo takų pažeidimų.

Vitamino D trūkumas yra paplitęs visose amžiaus grupėse, žemas jo kiekis kraujyje yra visuotinė problema. Skaičiuojama, jog maždaug milijardui pasaulio gyventojų nustatytas vitamino D trūkumas ar nepakankamumas. Didelis vitamino D trūkumas nustatomas daugelyje Europos šalių, ypač rytų ir vidurio Europoje, prie kurių yra priskiriama ir Lietuva. Žmonės vitaminą D3 susintetina odoje po ultravioletinės B spinduliuotės, taip pat santykinai nedidelis vitamino D poreikis patenkinamas su maistu. Tačiau norint palaikyti organizme pakankamą vitamino D kiekį, būtina išsitirti jo kiekį kraujyje ir reguliariai vartoti vitamino papildą, priklausomai nuo to, koks yra jo trūkumas ir sezoniškumas.

Norint išvengti infekcinių susirgimų, taip pat svarbu yra išsitirti ir laiku koreguoti geležies, folinės rūgšties ir vitamino B12 atsargas. Aptarti vitaminai ir mikroelementai apsaugos imunitetą nuo kvėpavimo takų virusinių infekcijų ir peršalimo.

Gabrielė Martinkutė

Autorius: Gabrielė Martinkutė

Pareigos: Medicinos gydytojas (-a)

Visos naujienos