Vis dažniau išgirstame iš vaikų skundus apie mieguistumą ir blogą nuotaiką. Pastebime greitesnį nei bendraamžių fizinį nuovargį ar staiga suprastėjusius pasiekimus moksle. Dažnai dėl to kaltiname vaikų pasyvumą, išmaniąsias technologijas, sumažėjusį vaikų fizinį aktyvumą vis daugiau laiko praleidžiant prie kompiuterių ekranų. Tuo metu raginame vaiką daugiau judėti, aktyviau dalyvauti fizinėje veikloje, tačiau sulaukiame ne pastangų, o priešingos reakcijos ir pasiteisinimo energijos stoka. Taip nutinka, nes vaikai nemoka išsakyti savo skundų ir nesupranta, kuo įprasta savijauta skiriasi nuo elementaraus fizinio nuovargio.
Negalime tikėtis, kad vaikas aiškiai nupasakos kur ir kodėl jam skauda, greitai plaka širdis ar trūksta oro. Todėl pastebėjus pokyčius vaiko išvaizdoje, elgesyje, santykyje su bendraamžiais, reikėtų ieškoti to priežasties ir pasitikrinti dėl vis dažniau pasitaikančio mikroelementų ar vitaminų trūkumo.
Mitas, jog vaikų organizmas puikiai pasisavina maistines medžiagas todėl augant jam nieko netrūksta, sugriuvo tada, kai vaikų mityba tapo nepilnaverte saldumynų ir greito maisto sąskaita. Gana dažnai šių dienų vaikų maisto racione jiems būtinų vitaminų ar mineralų beveik nėra ar yra nepakankamai. Esant augimo šuoliui ir didesniam maistinių medžiagų poreikiui, vaikas turėtų jausti norą valgyti tam tikrus, jam tuo metu reikalingus maisto produktus, tačiau cukraus perteklius, saldikliai, skonio stiprikliai užslopina natūralius organizmo poreikius.
Prielaida, kad vaikai dar turės daug laiko viskam, šiuo atveju yra klaidinga, nes negavus pakankamai augimui reikalingų medžiagų, gali negrįžtamai sutrikti vaiko vystymasis, sušlubuoti ir nebeatsistatyti protinė raida, gali atsirasti atminties pablogėjimas, energijos stoka. Dėl šių priežasčių tikslinga kartą metuose atlikti profilaktinius tyrimus vaikui ir laiku pastebėti galimas problemas.
Dažniausiai atliekamas bendro kraujo tyrimas, tačiau iš jo, deja, negalime pasakyti, kad vaikui viskas gerai. Jis parodo trombocitų, leukocitų, eritrocitų, hemoglobino kiekį bei kelis kitus parametrus, kurie, kol nėra rimtų organizmo pakitimų, gali būti visiškai nepakitę. Tarkim, net esant pakankamam hemoglobino kiekiui, vaikui gali ženkliai trūkti geležies atsargų, kas blogins jo savijautą, kels energijos stoką ir stabdys raidą. Geležies atsargų kiekį organizme galima visai nesudėtingai patikrinti atlikus feritino tyrimą kraujyje ir atstatyti vartojant geležies preparatus. Todėl, norėdami ištirti plačiau, atliekame vaikų raidai ir augimui svarbių geležies atsargų, vitaminų D ir B12, folio rūgšties bei mikroelementų tyrimą. Įvertiname cukraus kiekį kraujyje, skydliaukės, kepenų, kasos rodiklius. Pagal gautus atsakymus sprendžiame į ką augant reikėtų atkreipti didesnį dėmesį, kaip dažnai stebėti tam tikrus rodiklius.
Kol augantis žmogus nemoka pasiskųsti, nežino kas jam būtų geriausia, o ko reikia vengti, atsakomybę nešame mes – tėvai. Tad kiek įmanoma, venkime maiste pridėtinio cukraus, dalinai hidrintų riebalų (atkreipkime dėmesį į perkamų kepinių, saldumynų sudėtį), skonio stipriklių. Vaikai geriausiai jaučiasi turėdami aiškų dienos režimą, gerdami nesaldintus gėrimus, valgydami kaip įmanoma reguliariau ir pagal galimybes subalansuotą maistą bei būdami gryname ore su draugais. Jei įtariame vaikui mikroelementų ar mineralų stoką, nepulkime pirkti papildų, tiksliai nežinodami aiškaus jų trūkumo. Atlikime tyrimus, sužinokime silpnąsias vietas ir sveikai bei subalansuotai aukime!
