Kalprotektino tyrimas padeda nustatyti uždegimą žarnyne, atskirti uždegiminę žarnyno ligą nuo neuždegiminių žarnyno ligų bei stebėti uždegiminės žarnų ligos aktyvumą. Kalprotektiną būtina išsitirti, kai pasireiškia tokie simptomai kaip: vandeningas viduriavimas, viduriavimas su krauju, pilvo spazmai su karščiavimu ar be jo ir simptomai tęsiasi kelias dienas.
Kalprotektiną galima nustatyti kraujo plazmoje, smegenų skystyje, šlapime, jo randama odoje, gleivinėse. Tačiau išmatose nustatomo kalprotektino kiekio neveikia jokie kiti organizme vykstantys uždegimai, o tik uždegimas virškinamajame trakte. Todėl kalprotektino nustatymas išmatose pats tinkamiausias tyrimas nustatant uždegimą virškinamajame trakte.
Pacientams, sergantiems uždegiminėmis žarnyno ligomis, tokiomis kaip opinis kolitas ar Krono liga, simptomams paūmėjus, dažnai skiriamas kolonoskopinis tyrimas, kuris nėra malonus pacientui, užima nemažai laiko ir gali sukelti komplikacijų. Bendrieji kraujo uždegimo rodikliai, tokie kaip C reaktyvinis baltymas ar eritrocitų nusėdimo greitis, ne visada atspindi uždegiminio proceso aktyvumą žarnyne. Tokiu atveju paprastas išmatų tyrimas gali sumažinti tokių procedūrų poreikį, taip pagerinant paciento gyvenimo kokybę. Tais atvejais, kai diagnozė yra neaiški, kalprotektino tyrimas gali padėti diagnozuoti dirgliosios žarnos sindromą. Šio baltymo kiekis taip pat gali padidėti ir esant gerybiniams žarnyno navikams – polipams, adenomoms. Kartais kalprotektinas gali būti naudojamas alerginės reakcijos maisto produktams intensyvumo vertinimui. Šis baltymas išmatose labai stabilus.
