Kosulys yra refleksinis bei energingas iškvėpimas per burną, kada susitraukia kvėpuojamieji raumenys ir iš kvėpavimo tako pasišalina įvairios medžiagos bei svetimkūniai. Kosulio refleksą sukelia receptoriai, kurie yra trachėjoje, arba bronchų sudirginimas. Kosulys gali atsirasti dėl svetimkūnių patekimo į kvėpavimo takus, dėl dulkių, arba esant įvairioms kvėpavimo takų ligoms. Jis gali atsirasti bet kokio amžiaus pacientui ir yra vienas dažniausių kvėpavimo takų susirgimų simptomas.
KOSULYS SKIRSTOMAS Į SAUSĄ BEI DRĖGNĄ KOSULĮ:
Peršalus ir pradėjus kosėti, yra itin svarbu atskirti sausą kosulį nuo drėgno kosulio, nes nuo to priklausys ir gydymas bei jo eiga. Dažniausiai, peršalimo pradžioje, kosulys yra sausas, tačiau apie 3 ligos dieną, jeigu ji yra gydoma, kosulys tampa drėgnu, pradedama atsikosėti. Jeigu atkosėjama daug skystų skreplių – tai yra paviršutinis, drėgnas kosulys, tačiau jeigu skrepliai yra klampūs, jų kiekis yra nedidelis, kosulys yra gilus. Šlapias kosulys yra sveikimo simptomas, nes su atkosėjamais skrepliais pasišalina ir kvėpavimo takų ligų sukėlėjai bei sekretas. Esant drėgnam kosuliui, dažnai skiriami atsikosėjimą lengvinantys preparatai, kurie gerina bronchų sekreto pasišalinimą iš kvėpavimo takų.
Kosulio simptomas signalizuoja apie kvėpavimo takų ligas, taigi kosėjant, reikėtų atlikti bendrą kraujo tyrimą bei C – reaktyvinio baltymo tyrimą (CRB), nes šie tyrimai padės išsiaiškinti ar tai yra virusinė infekcija, ar bakterinis susirgimas. Ši diagnostika yra itin svarbi sprendžiant ar gydymui yra reikalingi antibiotikai, nes jie turi būti skiriami tik tada, jei tai yra bakterinė infekcija.
Esant neaiškiems simptomams, ar užsitęsus kosuliui reikia tirti dėl atipinių infekcijų kaip Chlamydia pneumonia ar Mycoplasma pneumonia.
