Kirmėlių kiaušinėliai į organizmą patenka valgant maistą nešvariomis / neplautomis rankomis, žalią ar termiškai neapdorotą mėsą ir žuvį, per užterštus rankšluosčius, patalynę, žaislus ar kitus bendro naudojimo daiktus (pinigus, durų rankenas, maitinimo įstaigose esančias prieskonines ir kt.). Mikroskopuojant išmatas pamatomi kirmėlių (dažniausiai askaridžių, kaspinuočių, plaukagalvių apvaliųjų kirmėlių ir kt.) kiaušinėliai ar kitos dalys.
Lietuvoje labiausiai yra paplitusios askaridės (lot. Ascaris lumbricoides). Į virškinimo sistemą patekę kiaušinėliai išsivysto į lervas, pro žarnų sieneles prasiskverbia į kraujotaką ir nukeliauja į plaučius, kur išbūna apie 2 savaites. Lervos sukelia kosulį, kuris padeda joms nukeliauti į nosiaryklę ir su seilėmis sugrįžti į plonąjį žarnyną. Žarnyne apsigyvenusi kirmėlė kasdien padeda ~250 tūkstančius kiaušinėlių, kurie po organizmą keliauja anksčiau aprašytu ciklu.
Tam tikrais atvejais, kaprologinis tyrimas gali neparodyti parazituojančių kirmėlių – jei tai patinėliai. Kirmėlės aptinkamos tik tuomet, kai organizme gyvena suaugusi(os) kirmėlė(s), kuri(os) deda kiaušinėlius ar dauginasis dalindamosios.
Simptomai pasireiškia tik tada, kai organizme parazituoja daug kirmėlių. Lervų migracijai yra būdingi uždegiminiai plaučių pakitimai, astminis kosulys ir priepuoliai, gali pakilti temperatūra. Suaugusios kirmėlės sukelia pykinimą, pilvo skausmus, avitaminozę. Dažnai vystosi žarnų nepraeinamumas, uždegimai, vemiant askaridžių gali patekti į kvėpavimo takus ir žmogui gresia uždusimas. Žmogaus organizme parazituojantys kaspinuočiai sukelia alergines reakcijas, virškinamojo trakto ir nervų sistemos sutrikimus.
Tyrimą rekomenduojama atlikti vaikams, esant virškinimo sistemos sutrikimams, alergijoms, išangės niežuliui, pastebėjus pokyčių išmatose.
-max-432.jpg)