Nevaisingumas yra apibrėžiamas kaip negalėjimas pastoti per vienerių metų laikotarpį (ir/ar daugiau), kai reguliarių lytinių santykių metu nenaudojamos jokios barjerinės bei kitos kontraceptinės priemonės, kurios padėtų apsisaugoti nuo nėštumo. Jei moteris yra 35 metų ar vyresnė, šis laikotarpis sutrumpėja iki 6 mėnesių – ir tai jau galima laikyti nevaisingumu. Žinoma, kuo moteris yra vyresnė, tuo jos kiaušidžių rezervas yra mažesnis. Nevaisingumą gali diagnozuoti gydytojas akušeris – ginekologas, šeimos gydytojas ar kiti gydytojai specialistai. Moterys, kurioms nepavyksta pastoti, labai dažnai yra nukreipiamos endokrinologo konsultacijai, norint surasti nevaisingumo problemos sprendimą. Šie gydytojai specialistai taip pat gali padėti rasti savaiminių persileidimų priežastis.
– Ovuliacija – tai kiaušinėlio išsilaisvinimas iš kiaušidės, kai susiformuoja Grafo folikulas (tai paskutinė folikulo raidos stadija prieš ovuliaciją).
– Vyro spermatozoidas susijungia su kiaušinėliu – įvyksta apvaisinimas;
– Apvaisintas kiaušinis keliauja kiaušintakiu link gimdos;
– Apvaisintas kiaušinėlis prijungia prie vidinės gimdos sienelės – įvyksta implantacija.
Nevaisingumas tampa vis aktualesnė problema visame pasaulyje. JAV maždaug 6 proc. 15–44 metų sutuoktinių negali pastoti per pirmuosius metus. Viena iš aštuonių (arba apie 12 proc.) 15–44 metų amžiaus moterų Jungtinėse Amerikos Valstijose turi sunkumų pastoti arba išnešioti vaisių, neatsižvelgiant į šeimyninę padėtį (sumažėjęs vaisingumas).
Europoje, viename iš turtingiausių pasaulio žemynų, stebimas vaisingumo mažėjimas su kiekviena karta. Įvairūs religiniai nuostatai, vaiko ir suaugusiųjų sveikatos priežiūros paslaugų įperkamumas, kova už lygias moterų teises – visa tai taip pat iš dalies prisideda prie vaisingumo mažėjimo. Dabar, labiau nei bet kada anksčiau, reikalinga visokeriopa pagalba poroms su sutrikusiu vaisingumu, norinčioms susilaukti vaikelio. Apskritai, poros Europoje turi didelį pasitikėjimą vaisingumo ekspertais, teikiančiais medicininę pagalbą dėl IVF ar kitus alternatyvius gydymo sprendimus, kuris kasmet vis auga apie 9% porų. Tai vyksta ne tik dėl nevaisingumo padidėjimo, kuris susijęs su amžius ar įvairiomis klinikinėmis situacijomis, tačiau tai taip pat gali būti susiję ir su žmonių noriu įtraukti specialistus į svarbiausią savo gyvenimo sprendimą.
Nevaisingų porų statistika panašiai svyruoja visose šalyse, natūraliu būdu vaikelio susilaukti negali kas šešta septinta šeima, t. y. 15-18 proc. susituokusių porų. Rekordinis skaičius dalyvių šių metų kongrese iš Indijos, Kinijos rodo, kad su šia problema susiduria ir tos šalys, kur, atrodo, gyventojų skaičius ir taip yra didelis. Akivaizdžiai keičiasi nevaisingumo priežasčių struktūra – didesnis indėlis tenka vyrų nevaisingumui.
Ar nevaisingos būna tik moterys?
Ne, tai yra tik mitas, jog nevaisingos gali būti tik moterys, nes nevaisingumas gali būti diagnozuojamas ir vyrams.
Daugelis porų pasaulyje nuolatos bando išsigydyti nevaisingumą ir pastoti, tačiau dažnai manoma, jog dėl nepastojimo gali būti kalta tik moteris. Apie 35 proc. porų nustatomas poros??( gal moters)?? nevaisingumas, o 8 proc. – vyrų nevaisingumas.
Beveik 9 proc. 25-44 metų amžiaus vyrų, gyvenančių Jungtinėse Valstijose, pranešė, kad jie ar jų tėvai per savo gyvenimą yra lankęsi pas gydytojus norėdami pasikonsultuoti apie nevaisingumo gydymą .
Kas sukelia vyrų nevaisingumą?
Nevaisingumą vyrams gali sukelti įvairūs veiksniai, kurie yra įvertinami atliekant spermos analizę.
Atliekant spermos analizę, vertinama jos koncentracija, spermatozoidų judėjimas bei jų morfologija. Šį tyrimą vertina specialistas. Šiek tiek nukrypęs nuo normos ribų tyrimas nereiškia, kad vyras yra nevaisingas. Priešingai, plati anamnezė apie vyro gyvenimo būdą bei spermos analizė padeda geriau įvertinti veiksnius, kurie gali įtakoti tyrimų rezultatų nuokrypius.
Pagrindinės vyrų nevaisingumo priežastys:
– Šiluma gali paveikti spermos kiekį ar spermatozoidų formą;
– Sėklidžių traumos taip pat gali paveikti spermos gamybą;
– Žalingi įpročiai: alkoholio vartojimas, rūkymas, anaboliniai steroidai ir narkotikų vartojimas;
– Tam tikrų vaistų ir papildų naudojimas;
– Onkologinių ligų gydymas, kai naudojamas tam tikros chemoterapijos, spinduliuotės ar chirurgiškai pašalinama viena ar abi sėklidės;
– Įvairios būklės kaip: diabetas, cistinė fibrozė, tam tikrų tipų autoimuniniai sutrikimai ir tam tikros infekcijos rūšys, kurios gali sukelti sėklidžių nepakankamumą.
– Netinkama hipofizės funkcija – gaminama per daug prolaktino arba kitos sąlygos, kurios pakenkia ar pablogina hipofizės funkciją, kuri sukelia spermatozoidų sumažėjimą arba gamybos sutrikimą;
– Įgimta antinksčių hiperplazija;
– Per didelis estrogenų kiekis, per daug testosterono, Kušingo sindromas;
– Lėtinis steroidinių vaistų (gliukokortikoidų), vartojimas.
– Genetinės sąlygos kaip Klinafelter‘io sindromas, Y-chromosomų mikrodelionas, miotoninė distrofija ir kiti, mažiau paplitę genetiniai sutrikimai gali sukelti spermos gamybos bei kokybės sutrikimus.
Kas gali padidinti riziką vyro nevaisingumui?
– Amžius. Vyresnis amžius turi kur kas didesnę įtaką prognozuojant nevaisingumą, todėl poros, kuriose vyras yra 40 metų amžiaus ar vyresnis, gali susidurti su sunkumais;
– Viršsvoris ar nutukimas;
– Rūkymas;
– Per didelis alkoholio naudojimas;
– Marihuana;
– Testosterono poveikis. Taip gali nutikti tuo atveju, kai daktaras skiria testosterono injekcijas, anaboliniai steroidai;
– Radiacijos poveikis;
– Dažnas aukštos temperatūros poveikis sėklidėms;
– Vaistų poveikis: flutamido, ciproterono, bikalutamido, spironolaktono, ketokonazolo arba cimetidino.
– Aplinkos toksinų poveikis, į kuriuos įeina pesticidai, švinas, kadmis ar gyvsidabris.
– Kas sukelia moters nevaisingumą?
– Moteriai, norinčiai pastoti, būtinos tinkamai funkcionuojančios kiaušidės, kiaušintakiai ir gimda. Veiksniai, galintys paveikti bet kurį iš šių organų, gali prisidėti prie moters nevaisingumo.
Moters menstruacinis ciklas vidutiniškai trunka 28 dienas. Pirmąją dieną galima apibrėžti kaip „pilno srauto“ menstruacijų dieną. Reguliarūs, nuspėjamieji mėnesinių ciklo periodai, kurie dažniausiai trunka nuo 24 iki 32 dienų, atspindi ir pačią ovuliaciją. Moteris, kuri turi nereguliarius ciklus, dažniausiai neovuliuoja. Sutrikusi kiaušidžių veikla gali būti diagnozuojama pagal tam tikrus simptomus, kuriuos nustato gydytojas. Kai menstruacijų ciklo metu neįvyksta ovuliacija, tai vadinama anovuliacija.
Žemiau yra išvardintos galimos anovuliacijos priežastys:
– Policistinių kiaušidžių sindromas;
– Sumažėjęs kiaušidžių rezervas;
– Funkcinė hipotalaminė amenorėja (FHA). FHA atsiranda dėl per didelės veiklos, streso ar per mažo kūno svorio. Kartais tai yra susiję su valgymo sutrikimais, tokiais kaip anoreksija;
– Netinkamas hipofizės liaukos funkcionavimas. Būtent ji smegenyse gamina hormonus, kurie išlaiko normalų kiaušidžių funkcionavimą. Hipofizės liaukoms gaminant per daug hormono prolaktino (dažniausiai dėl gerybinio hipofizės naviko) ar dėl netinkamo hipofizės liaukų funkcionavimo, moteriai neįvyksta ovuliacija;
– Priešlaikinis kiaušidžių nepakankamumas;
– Menopauzė;
– Pagal apibrėžimą, moterys, išgyvenančios menopauzę, nepatiria ciklų visus metus. Jos gali jausti karščio pliūpsnius, nuotaikos kaitą, sunkiai miegoti ir patirti kitus panašius simptomus.
Kiaušintakių obstrukcija gali atsirasti dėl dubens infekcijos, plyšusio apendicito, gonorėjos ir chlamidijų sukeliamų infekcijų ir dėl endometriozės.
Kas gali padidinti riziką moters nevaisingumui?
Moters vaisingumas mažėja su amžiumi. Daugelis moterų laukia, kol joms sukanka 30 arba 40 metų, kad susilauktų vaikų. Maždaug 20 % moterų Jungtinėse Valstijose savo pirmo vaiko susilaukia 35 metų amžiaus. Maždaug nuo 1 iki 3 šeimų, kuriose moteris yra vyresnė nei 35 metų amžiaus, turi problemų su vaisingumu. Su amžiumi ne tik sumažėja moters galimybės pastoti, bet taip pat padidėja šansai susilaukti vaikelio su genetiniais apsigimimais.
Šaltinis: www.cdc.gov
-max-432.jpg)