Venų tromboembolija (VTE) – tai kraujo krešulių susidarymas venose. Pagal dažnį tai trečia širdies ir kraujagyslių liga po širdies infarkto ir insulto.
Yra galimi du venų tromboembolijos tipai:
giliųjų venų trombozė (GVT), kuomet krešulys susiformuoja giliosiose venose, dažniausiai kojų. GVT kartais pažeidžia rankų ar kitas giliąsias venas.
plaučių embolija (PE) – išsivysto, kai giliosiose venose susiformavęs krešulys atsiskiria nuo venos sienelės, su krauju patenka į plaučius ir užblokuoja dalį ar visą kraujo tiekimą. Kraujo krešuliai, susiformavę šlaunies venoje, dažniau atitrūksta ir nukeliauja į plaučius, nei kraujo krešuliai blauzdoje ar kitose kūno vietose.
Kas sukelia venų tromboemboliją?
Giliųjų venų trombozė susidaro kojose, kai dėl tam tikrų priežasčių sulėtėja ar pakinta kraujotaka.
Nors dažniausios veninės tromboembolijos priežastys yra operacijos, ilgalaikis lovos režimas, vėžys, imobilizacija ir hospitalizavimas, tačiau, jei esate namuose ir esate mažiau aktyvus, o ypač šiuo laikmečiu, kai dirbate nuotoliniu būdu ar esate saviizoliacijoje, tai taip pat gali būti giliųjų venų trombozės rizikos veiksnys, pavyzdžiui:
ilgalaikio neveikimo, įskaitant ilgą sėdėjimą, kuomet stipriai sulėtėja kojų venų kraujotaka;
dehidratacija taip pat gali būti rizikos veiksniu, nes sutirštėja kraujas.
Kas priklauso venų tromboembolijos rizikos grupėms?
Vyresnio amžiaus žmonės. Venų tromboembolija dažniausiai išsivysto 60 metų ir vyresniems, tačiau ji gali pasireikšti ir bet kuriame amžiuje.
Nutukusiems ar turintiems antsvorio asmenims.
Žmonėms, sergantiems vėžiu ar kitomis lėtinėmis ligomis (įskaitant autoimuninius sutrikimus).
Moterims nėštumo metu ir vartojančioms hormonus, geriamuosius kontraceptikus ar estrogenus, menopauzės simptomams palengvinti.
Žmonėms, kurių kraujas yra klampesnis nei įprasta.
Kaip diagnozuojama venų tromboembolija?
Pirmiausiai atliekamas kraujo krešėjimo nustatytmo tyrimas – D-dimerai.
D-dimerų tyrimas – tai kraujo tyrimas, kuris naudojamas nustatyti ar yra padidėjęs kraujo krešėjimas ir rizika susiformuoti kraujo krešuliui.
Kai pažeidžiama kūno oda, organizmas imasi daugybės veiksmų, kad kraujas sukrešėtų. Tai normali gijimo proceso dalis – jei to nebūtų, kraujavimas nesustotų ir kiltų daug rimtų problemų. Kai kraujavimas sustoja, krešulių nebereikia ir organizmas imasi veiksmų suardyti krešulį.
Viso to pabaigoje kraujyje lieka krešulių likučių – D-dimerų. Paprastai, praėjus šiek tiek laiko, jie išnyksta, tačiau kraujyje gali būti dar kurį laiką nustatomi D-dimerų likučiai.
Kaip išvengti venų tromboembolijos rizikos?
Jei dirbate sėdimą darbą, išvykas pakeitė nuotoliniai pokalbiai prie kompiuterio arba esate saviizoliacijoje – daugiau judėkite, bent 1-3 minutes kas valandą mankštinkitės.
Kasdien vartokite pakankamą vandens kiekį.
Patiekalus gardinkite aliejumi – tai puikus polinesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis, mažinantis trombų riziką.
Sumažinkite riebaus, sūdyto, rūkyto ar kepto maisto vartojimą.
Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė,
„Antėja laboratorija“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė.
