Endometriozė: simptomai, stadijos ir gydymas

Endometriozė –  audinio, turinčio endometriumo (endometriumas - gimdos gleivinė) savybes, išvešėjimas už gimdos ribų, dažniausiai apimantis kiaušides, kiaušintakius ir dubens audinius, tačiau labai retais atvejais gali būti randamas ir tolimuose organuose kaip plaučiai. Tai ganėtinai dažna lėtinė vaisingo amžiaus moterų liga, kurios gydymas sunkus ir ilgas. Plačiau aptarsime, kokie yra endometriozės simptomai, stadijos ir gydymas, taip pat pasidalinsime kita naudinga informacija.

Endometriozės simptomai ir požymiai

Pirminis endometriozės simptomas yra pilvo ar dubens skausmas, dažnai susijęs su mėnesinėmis. Nors jų metu daugelis moterų patiria spazmus, sergant endometrioze skausmas būna daug stipresnis nei įprastai. Laikui bėgant jis gali padidėti.

Dažniausi endometriozės požymiai ir simptomai: 

• Skausmingos mėnesinės (dismenorėja). Dubens skausmas ir spazmai, galintys prasidėti prieš menstruacijas ir tęstis kelias dienas iki jų. Taip pat gali būti juntamas apatinės nugaros dalies ir pilvo skausmas. 
• Skausmas lytinių santykių metu. Sergant endometrioze dažnai pasireiškia skausmas lytinio akto metu arba po jo.
• Skausmas tuštinantis ar šlapinantis. Dažniausiai šie simptomai juntami mėnesinių metu.
• Gausus kraujavimas. Kartais sergant endometrioze gali pasireikšti gausios mėnesinės arba kraujavimas tarp jų (tarpmenstruacinis kraujavimas).
• Nevaisingumas. Endometriozė gali sukelti nevaisingumą. Maždaug 20–40 proc. ligos atvejų diagnozuojama tiriant nevaisingumo priežastis.
• Kiti endometriozės simptomai ir požymiai. Jie apima nuovargį, viduriavimą, vidurių užkietėjimą, pilvo pūtimą ir pykinimą, ypač menstruacijų metu.

Skausmo stiprumas ne visada gali atspindėti būklės sudėtingumą. Be to, kartais sergant endometrioze gali nepasireikšti jokie požymiai ir simptomai. Todėl svarbu reguliariai tikrintis sveikatą ir lankytis pas gydytojus akušerius-ginekologus. Užsiregistruoti vizitui modernioje „Antėja laboratorija“ klinikoje, galite spustelėję ant pateiktos nuorodos.

Endometriozės stadijos

Yra įvairių būdų, kuriais vertinama endometriozė. Dažniausiai ji skirstoma į keturias stadijas pagal endometriumo išplitimą, jo gylį ir paveiktas kūno vietas:

• 1 stadija arba minimali. Yra keletas nedidelių, paviršinių židinių ar pažeidimų. Jų gali būti kiaušidėse arba dubens ar pilvo audiniuose. Randinio audinio mažai arba visiškai nėra. 
• 2 stadija arba lengva. Židinių ir pažeidimų yra daugiau nei 1 stadijoje. Taip pat jie yra giliau audinyje, gali būti randinio audinio.
• 3 stadija arba vidutinio sunkumo. Yra daug gilių židinių. Vienoje arba abiejose kiaušidėse gali būti mažų cistų ir storų randinio audinio juostų, vadinamų sąaugomis. 
• 4 stadija arba sunki. Labiausiai išplitusi endometriozė. Yra daug gilių židinių ir storų sąaugų. Vienoje arba abiejose kiaušidėse yra didelių cistų.

Nėra žinoma, kodėl vienoms pacientėms endometriozė būna sunkesnė nei kitoms. Ši liga ne visada pereina iš vienos stadijos į kitą. Tai reiškia, kad negydant būklė gali išlikti tokia pat, taip pat pablogėti arba pagerėti.

Endometriozės tipai

Išskiriamos ne tik endometriozės stadijos, bet ir tipai pagal tai, kokią dubens ar pilvo sritį ji pažeidžia. 

1. Paviršinė pilvaplėvės endometriozė. Pilvaplėvė – tai plona, pilvą ir dubenį išklojanti membrana. Kartu ji apgaubia daugumą šiose ertmėse esančių organų. Tokio tipo endometriumo audinys prisitvirtina prie pilvaplėvės. Šio tipo endometriozė laikoma mažiausiai sunkia.
2. Endometriomos. Tai tamsios, skysčiu užpildytos cistos, kitaip dar vadinamos „šokoladinėmis cistomis“. Jos skiriasi dydžiu ir gali atsirasti įvairiose dubens ar pilvo vietose, tačiau dažniausiai – kiaušidėse.
3. Giliai infiltruojanti endometriozė. Šio tipo endometriumo audinys yra apėmęs organus dubens ertmėje arba už jos ribų. Tai gali būti kiaušidės, tiesioji žarna, šlapimo pūslė ir žarnos.
4. Pilvo sienos endometriozė. Kai kuriais atvejais endometriumo audinys gali augti ant pilvo sienos. 

Endometriozės sunkumas ir apimtos sritys gali būti nustatomas laparoskopijos metu.

Endometriozės priežastys

Nėra tiksliai žinoma, kas sukelia endometriozę. Tačiau manoma, kad tokią būklę gali lemti:

• Retrogradinės menstruacijos. Esant šiai būklei, menstruacinis kraujas, kuriame yra endometriumo ląstelių, teka atgal per kiaušintakius į dubens ertmę, o ne iš kūno. Endometriumo ląstelės prilimpa prie sienelių ir dubens organų paviršiaus, kur auga, tankėja ir kraujuoja kiekvienų mėnesinių metu.
• Pilvaplėvės ląstelių transformacija. Manoma, kad hormonai arba imuniniai faktoriai skatina pilvaplėvės ląsteles (dengia vidinę pilvo dalį) transformuotis į endometriumo ląsteles. 
• Embrioninių ląstelių transformacija. Hormonai, tokie kaip estrogenai, brendimo metu embrionines ląsteles gali paversti į endometriumo ląstelių židinius. 
• Chirurginė operacija. Po operacijos, pavyzdžiui, histerektomijos arba Cezario pjūvio, endometriumo ląstelės gali prisitvirtinti prie chirurginio pjūvio srities ar kitur pilve. 
• Endometriumo ląstelių pernešimas. Kraujagyslių arba limfinė sistema gali pernešti endometriumo ląsteles į kitas kūno dalis. 
• Imuninės sistemos sutrikimas. Esant tam tikroms imuninės sistemos problemoms, organizmas gali negebėti atpažinti ir sunaikinti į endometriumą panašaus audinio, kuris auga už gimdos ribų.

Visgi nei viena iš šių teorijų pilnai nepaaiškina, kodėl atsiranda endometriozė. Tikėtina, kad tokią būklę sukelia įvairių veiksnių derinys.

Endometriozės komplikacijos

Pagrindinė endometriozės komplikacija yra vaisingumo sutrikimas. Maždaug trečdaliui ar pusei tokia liga sergančių moterų sunku pastoti. Tam, kad tai įvyktų, kiaušialąstė turi išsiskirti iš kiaušidės, nukeliauti per gretimą kiaušintakį, būti apvaisinta spermatozoido ir prisitvirtinti prie gimdos sienelės.

Sergant endometrioze gali būti nepraeinamas kiaušintakis. Tokiu atveju kiaušinėlis negali susijungti su sperma ir įvykti apvaisinimas. Tačiau tokia būklė gali turėti įtakos vaisingumui ir mažiau tiesioginiais būdais, pavyzdžiui, pažeidžiant spermą ar kiaušialąstę. 

Visgi endometriozė visiškai nepašalina pastojimo galimybės. Daugelis moterų, sergančių lengva ar vidutinio sunkumo jos forma, gali pastoti. Dažniausiai tokiu atveju rekomenduojama neatidėlioti nėštumo, nes laikui bėgant būklė gali pablogėti.

Kai kurie tyrimai rodo, kad endometriozė padidina riziką sirgti kiaušidžių vėžiu. Tačiau ji vis tiek išlieka pakankamai maža. Dar viena endometriozės komplikacija gali būti adenokarcinoma – piktybinis liaukinio epitelio navikas.

Endometriozės diagnostika

Endometriozės simptomai gali būti panašūs į kitų būklių, pavyzdžiui, kiaušidžių cistų ir dubens uždegiminių ligų. Tačiau jos sukeliamo skausmo gydymui reikalinga tiksli diagnozė. Šiai nustatyti, gali būti atliekami tokie tyrimai:

• Išsamus sveikatos istorijos tyrimas. Jo metu įvertinami pacientei pasireiškiantys simptomai, asmeninė ir šeimos ligų istorija. Taip pat gali būti atliekamas bendras sveikatos įvertinimas, siekiant nustatyti, ar nėra kitų ilgalaikio sutrikimo požymių.
• Fizinis tyrimas. Dubens tyrimo metu gydytojas rankiniu būdu apčiuopia pilvą ir įvertina, ar nėra cistų arba randų už gimdos.
• Ultragarsinis tyrimas (echoskopija). Jis gali padėti nustatyti su endometrioze susijusias cistas.
• Laparoskopija. Vienintelis endometriozės nustatymo metodas yra tiesioginis jos stebėjimas. Tam atliekama nesudėtinga chirurginė procedūra laparoskopija. Patvirtinus diagnozę, jos metu gali būti pašalinamas endometriumo audinys.

Išsami endometriozės diagnostika atliekama ir „Antėja laboratorija“ klinikose. Susisiekite su mumis ir užsiregistruokite tyrimams internetu arba telefonu. 

Endometriozės gydymas

Endometriozė nėra išgydoma, tačiau yra efektyvių būdų, padedančių valdyti jos simptomus ir galimas komplikacijas. Pirmiausiai paprastai išbandomas konservatyvus endometriozės gydymas. Būklei nepagerėjus, gali būti rekomenduojama operacija. 

Kiekvienas atvejis yra individualus. Akušeris-ginekologas padės rasti tinkamiausią gydymo būdą. Tai gali būti:

• Vaistai nuo skausmo. Kai kuriais atvejais, malšinant endometriozės simptomus, gali padėti nereceptiniai vaistai nuo skausmo, tokie kaip ibuprofenas.
• Hormonų terapija. Papildomų hormonų vartojimas kai kuriais atvejais gali sumažinti skausmą ir sustabdyti ligos progresavimą. Šis gydymo būdas padeda reguliuoti mėnesinius hormonų pokyčius, skatinančius audinių augimą, kuris atsiranda sergant endometrioze.
• Hormoniniai kontraceptikai. Jie keičia hormonų balansą, taip neleisdami augti ir kauptis endometriumo audiniui. Kontraceptikai gali sumažinti arba pašalinti skausmą sergant nesunkia endometriozės forma.
• Gonadotropiną atpalaiduojančio hormono (GnRH) agonistai ir antagonistai. Jie vartojami siekiant blokuoti estrogeno, kuris stimuliuoja kiaušides, gamybą. Tokiu būdu užkertamas kelias mėnesinėms ir sukuriama dirbtinė menopauzė.
• Danazolis. Tai dar vienas vaistas, skirtas menstruacijoms sustabdyti ir endometriozės simptomams palengvinti. Visgi jį vartojant liga gali toliau progresuoti.
• Minimaliai invazyvi chirurgija. Ji skirta moterims, kurios nori pastoti arba patiria stiprų skausmą, ir toms, kurioms nepadeda hormoninis endometriozės gydymas. Minimaliai invazyvios chirurgijos tikslas yra pašalinti arba sunaikinti endometriumo ataugas, nepažeidžiant reprodukcinių organų. Endometriozei vizualizuoti, diagnozuoti ir endometriumo audiniui pašalinti naudojamas minimaliai invazinis operavimo metodas laparoskopija.
• Histerektomija. Retais atvejais, kai kiti gydymo metodai nepadeda, gali būti atliekama histerektomija (gimdos pašalinimas) ir gimdos priedų pašalinimas. Tokios operacijos metu pašalinama gimda bei jos kaklelis, kiaušidės ir matomi endometriozės židiniai. Visgi histerektomija paprastai nelaikoma endometriozės gydymo būdu. Ją atlikus nelieka galimybės pastoti.

Tik detaliai įvertinęs pacientės būklę, akušeris-ginekologas gali paskirti efektyviausią gydymo būdą.

Endometriozė ir mityba

Endometrioze sergančioms pacientėms rekomenduojama vengti maisto produktų, kurie sukelia uždegimą arba didina estrogenų kiekį. Naudinga valgyti daug vaisių, daržovių ir neskaldytų grūdų. Į savo maisto racioną taip pat patariama įtraukti daugiau augalinių baltymų, liesos mėsos ir sveikųjų riebalų, kurių gausu:

• avokaduose, 
• alyvuogių aliejuje,
• alyvuogėse, 
• riešutuose, 
• lašišoje.

Sergant endometrioze reikėtų sumažinti kofeino ir alkoholio vartojimą, nes tai gali padidinti estrogenų kiekį.

Naudinga vartoti daugiau skaidulų, kurios, priešingai, gali padėti sumažinti estrogenų kiekį. Be to, jų turinčiame maiste paprastai būna daug vitaminų, mineralų ir antioksidantų, kurie gali sumažinti uždegimą. Endometriozės dieta taip pat gali apimti gliuteno ir tam tikrų angliavandenių atsisakymą (FODMAP dieta).

Tikimės, kad susipažinus su šia informacija, Jums tapo aiškiau, kas yra endometriozė. Jaučiate nerimą keliančius simptomus? Užkirskite kelią šios ligos progresavimui – apsilankykite pas akušerį-ginekologą.