.png)
1919 metais daktaras W.W Herrick, dar prieš antibiotikų ir intensyviosios terapijos eros pradžią, komentuodamas meningokokinę infekciją yra pasakęs: „jokia kita infekcija taip greit nenužudo”. Kaip bebūtų gaila, tačiau ši frazė atitinka ir šių dienų realybę, kadangi daugiau kaip 10 % visų mirtingumo atvejų sukelia būtent meningokokinė infekcija, o dažniausios šios ligos aukos — mažamečiai vaikai.
Meningokokinės infekcijos sukėlėjas yra bakterija Neisseria meningitidis, kolonizuojanti viršutinius kvėpavimo takus tiek suaugusiems, tiek ir vaikams. Ši bakterija turi daugiau nei 13 serovariantų. Dažniausi sukeliantys ligas yra A, B, C, W-135 ir Y. Europoje dominuoja serogrupė B (90%), sukelianti itin sunkias ligos stadijas. Meningokokine infekcija užsikrečiama tik per žmones, artimo kontakto metu, t.y. oro-lašeliniu būdu. Tačiau, bakterija neatspari išorinei aplinkai — žūsta nuo įprastų dezinfekcinių priemonių. Meningokoko bakterijai būdingas sezoniškumas, labiau sergama žiemos-pavasario sezonais.
Didžiausios rizikos grupės yra kūdikiai, paaugliai, jauni suaugę, žmonės, su įgimtais imuninės sistemos defektais. Pagrindiniai rizikos faktoriai: rūkymas, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, bučiniai, masiniai renginiai. Meningokokinė infekcija gali pasireikšti apie 4-ąją parą, tačiau inkubacinis periodas galimas nuo 1 iki 10 dienų.
Meningokokinę infekciją galima įtarti esant karščiavimui ir įvairaus laipsnio intoksikacijai. Karščiavimas būna febrilus, aukšta temperatūra 39-400C, atsiranda tipinis „žvaigždinės” formos bėrimas, paspaudus neišnykstantis, ypač sėdmenų ir šlaunų srityse. Esant sunkiai žaibinei meningokokinės infekcijos formai, ligos simptomai vystosi labai greitai: pažeidžiamos kvėpavimo, kraujotakos sistemos, atsiranda šokas.
Jei pažaida vyksta meninginiuose dangaluose, vyresni vaikai gali skųstis galvos skausmais, regos sutrikimais, gali prasidėti vėmimo priepuoliai, atsirasti kaklo, sprando stingimo pojūtis. Meningokokinę infekciją dažniausiai padeda nustatyti atsiradę bėrimai ir meninginiai simptomai. Dažniausiai naudojamos diagnostinės priemonės – kraujo tyrimai ir smfegenų likvoro tyrimai.
Žmonėms, turėjusiems kontaktą su sergančiuoju, reikalinga antimikrobinė meningokokinės infekcijos chemoprofilaktika. Persirgus meningokokine infekcija nesusidaro ilgalaikis imunitetas, tai reiškia, kad galima susirgti pakartotinai.
Lietuvoje turime du skiepus nuo meningokokinės infekcijos (Bexsero ir Trumenba). Meningokokų vakcina veikia kaip ir daugelis kitų vakcinų — „išmoko” imuninę sistemą gintis nuo užkrato, t.y. aktyvina natūralią gynybą, gaminant antikūnus prieš sukėlėją. Bakterijai patekus į organizmą jau pagaminti antikūnai kartu su kitais imuninės sistemos komponentais gali sunaikinti bakteriją ir apsaugoti nuo ligos.
Bexsero – meningokokų vakcina, skirta apsaugoti nuo meningokokinės infekcijos pačius mažiausius ir vyresnius. Šia vakcina galima skiepyti 2 mėnesių amžiaus vaikus (rekomendacijos privalomųjų skiepų kalendoriuje). Vakcinacijos schema priklauso nuo amžiaus: iki 24 mėn.—3 skiepai ( 0, 2, 6 /12 mėn.) , nuo 24 mėn. – 2 skiepai.
Trumenba – tai skiepas, skirtas vaikams nuo 10 metų ir vyresniems žmonėms, apsaugoti nuo meningokokinės infekcijos. Vakcinacijos schema – 2/3 skiepai, vėliau galima ir sustiprinamoji dozė.
