Gonorėja – liga, kuria dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių metu (taip pat ir oralinių ar analinių). Infekcija gali būti perduodama ir gimdymo metu kūdikiui. Gonorėją sukelia bakterijos – gonokokai (Neisseria gonorrhoeae). Užsikrėtusiems vyrams ir moterims pasireiškia nevienodi simptomai, o kartais jų gali iš viso nebūti. Skaitykite ir sužinokite daugiau apie šios ligos simptomus, gydymą, pasekmes ir prevenciją.
Gonorėja – bakterinė infekcija, lengvai plintanti kontaktiniu būdu. Dažniausiai ji pažeidžia lytinių ir šlapimo takų gleivinę, tačiau taip pat gali pažeisti tiesiąją žarną, ryklę ir akis. Gonorėjos komplikacijos gali lemti ir daugelio kitų svarbių organų pažeidimus.
Tai viena dažniausių lytiškai plintančių infekcijų (LPI). Manoma, kad jos perdavimo dažnis yra apie 50 procentų.
Vienintelis N. gonorrhoeae infekcijos šaltinis yra žmogus – dažniausiai moterys, sergančios besimptome gonokokine infekcija (gonorėjos nešiotojos).
Efektyviausiai ši infekcija perduodama tiesioginio kontakto, pavyzdžiui, lytinių santykių, metu, liečiantis sveiko ir ūmine arba lėtine gonorėja sergančio žmogaus gleivinėms. Taip pat ji gali plisti netiesioginio kontakto metu, naudojantis tais pačiais intymios higienos reikmenimis, pavyzdžiui, rankšluosčiais, kaip ir sergantis žmogus.
Kartais serganti motina gali užkrėsti naujagimį gimdymo metu. Retais atvejais infekcija per kraują gali išplisti į kitus vidaus organus.
Gonorėją sukelia gramneigiama bakterija Neisseria gonorrhoeae, kuri prisikabina prie gleivinės ir ją pažeidžia, išskirdama įvairias toksines medžiagas.
Gonorėjos simptomai priklauso nuo uždegimo vietos organizme. Ši liga gali pasireikšti kuria nors būdinga forma: vyrams uretrine (šlaplės), moterims gimdos kaklelio ir šlaplės, abiems lytims – rektaline (tiesiosios žarnos), faringine (gerklės) arba akių junginės pažeidimo.
Sergant rektaline (tiesiosios žarnos) gonorėja, pažeidžiama tiesioji žarna (ši ligos forma dažnesnė homoseksualiems vyrams). Pasireiškia tokie simptomai kaip išeinamosios angos niežulys, negausus kraujavimas, gleivingos pūlingos išskyros.
Esant faringinei (ryklės) gonorėjai, pažeidžiama ryklės gleivinė. Tačiau ši ligos forma nepasireiškia jokiais specifiniais simptomais.
Užsikrėtusiems kūdikiams dažniausiai pažeidžiama akių junginė. Toks konjunktyvitas (akių junginės uždegimas) pasireiškia pūlingomis išskyromis iš akių.
Vyrams ir moterims, priklausomai nuo būdingos ligos formos, pasireiškia nevienodi gonorėjos požymiai.
Uretrinės (šlaplės) gonorėjos simptomai vyrams dažniausiai būna tokie:
Kartais šlapime gali atsirasti gleivių, pūlių, kurių padaugėja išgėrus alkoholio, po lytinių santykių.
Jaunesniems vyrams, sergantiems gonorėja, gali pasireikšti sėklidės ir jos prielipo uždegimas: patinsta ir parausta kapšelis, sėklidės tampa skausmingos, gali pakilti temperatūra.
Besimptomė infekcija pasireiškia apie 10 proc. šlaplėje ir daugiau nei 80 proc. tiesiojoje žarnoje. Tokiu atveju pacientas nežino, kad serga, tačiau platina ligos sukėlėjus. Infekcijai su krauju išplitus į kitus organus, pakyla kūno temperatūra, atsiranda bėrimai, sąnarių skausmas.
Moterims būdinga gimdos kaklelio ir šlaplės gonorėja. Tačiau dauguma užsikrėtusių moterų nejaučia jokių simptomų. O šiems esant, jie gali priminti makšties ar šlapimo pūslės uždegimą.
Gonorėjos simptomai moterims:
Infekcijai išplitus, moterims pasireiškia tokie patys gonorėjos požymiai kaip ir vyrams – pakyla kūno temperatūra, atsiranda bėrimai, sąnarių skausmas.
Gonorėjos inkubacinis periodas paprastai trunka nuo 3 iki 7 dienų, tačiau gali trukti ir nuo 1 iki 30 dienų. Pirmiausia liga pasireiškia kuria nors būdinga forma.
Ligai diagnozuoti būtinas Neisseria gonorrhoeae tyrimas tepinėlyje (tepinėlį mikroskopuoja gydytojas). Mėginys paimamas iš pažeistos arba galimai infekuotos vietos: gimdos kaklelio, šlaplės, išangės arba gerklų.
Gydytojai taip pat rekomenduoja atlikti šešių dažniausiai pasitaikančių lytiškai plintančių infekcijų sukėlėjų PGR tyrimą, nes sergant gonorėja, dažnai būna ir gretutinė infekcija.
Pagrindiniai vaistai nuo gonorėjos yra antibiotikai. Jie parenkami individualiai. Antibiotikus skiria gydytojas, gavęs mikrobiologinio tyrimo rezultatus. Prieš pradedant gydymą, svarbu atsižvelgti į specifinį sukėlėjo jautrumą antibiotikams.
Šiuo metu įprasta gonorėją gydyti vienkartine antibiotikų doze: taip paprasčiau pacientams ir tokiu būdu greitai užkertamas kelias tolimesniam infekcijos plitimui. Kitais atvejais antibiotikai gali būti vartojami 7 dienas.
Svarbu: kartu būtina gydyti ir lytinį partnerį (partnerius), kadangi priešingu atveju galima užsikrėsti vėl.
Gonorėjos gydymas laikomas sėkmingu, o pacientas sveiku, kuomet baigus gydymą ir laboratorinių tyrimų metu neaptinkamas sukėlėjas.
Visų pirma tokia liga sergantis ir nesigydantis asmuo rizikuoja užkrėsti aplinkinius, šeimos narius. Taip pat jam gresia rimtos pasekmės, kurios vyrams ir moterims yra skirtingos.
Gonorėja sergantiems vyrams šlaplės uždegimas gali komplikuotis į sėklidės prielipo uždegimą (epididimitą), kuris pasireiškia vienpusiu sėklidės skausmu. Kitos galimos ligos pasekmės: ūmus arba lėtinis prostatitas, užpakalinis uretritas, kitų lytinių takų liaukų infekcija ir nevaisingumas.
Moterims gimdos kaklelio uždegimas (cervicitas) kartais gali komplikuotis į ūmų kiaušintakių uždegimą (salpingitą) arba dubens uždegiminę ligą, kuri pasireiškia skausmu apatinėje pilvo dalyje, karščiavimu. Tačiau dalis moterų tokių gali simptomų ir nejausti. Todėl ypač svarbu reguliariai lankytis pas ginekologą. Dažniausios negydomos dubens uždegiminės ligos pasekmės yra nevaisingumas arba negimdinis nėštumas.
Siekiant išvengti gonorėjos, svarbu naudoti barjerinę kontracepciją (pvz., prezervatyvus), kuri apsaugo gleivines nuo galimos infekcijos ir neleidžia susirgti lytiškai plintančiomis ligomis. Taip pat rekomenduojama vengti atsitiktinių lytinių santykių.
Profilaktikos priemone laikomas ir visiškas lytinių santykių atsisakymas arba ilgalaikių monogamiškų santykių palaikymas.
Svarbu žinoti, kad persirgus gonorėja, imunitetas šiai infekcijai nesusidaro. Todėl sirgus šia liga ir išsigydžius, galima vėl užsikrėsti.
Dažnai žmonės vengia kalbėti apie lytiškai plintančias infekcijas. Tačiau vien dėl to jos niekur nedingsta. Pastebėjus įtartinus simptomus, būtina nedelsti ir kreiptis į specialistus. Visuomet prisiminkite, kad laiku pradėtas ir tinkamas gydymas gali padėti sėkmingai pasveikti ir užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms.
