Kepenys atlieka daug gyvybiškai svarbių funkcijų. Visų pirma – valo ir nukenksmina viską, ką suvalgome, įkvepiame ar sugeriame per odą. Taip pat jos perdirba su maistu gautas maistines medžiagas ir perduoda šias raumenims. Kepenyse kaupiamos tam tikrų vitaminų, mineralinių medžiagų, gliukozės atsargos. Jos reguliuoja riebalų kaupimąsi ir cholesterolio gamybą bei išsiskyrimą. Kepenys neutralizuoja ir sunaikina nuodingas medžiagas, apsaugo nuo infekcijos ir pašalina bakterijas iš kraujotakos sistemos. Deja, tam tikri veiksniai gali pažeisti šį svarbų organą. Vienas iš jų – hepatito B virusas (HBV).
Virusinis hepatitas B – hepatito B viruso sukeltas ūminis („žaibinis“) arba lėtinis kepenų uždegimas. Hepatitas B yra infekcinė liga. Sergant ja, kepenų ląstelėse pradeda daugintis virusas, kuris suaktyvina žmogaus imuninę sistemą. Ji, siekdama apsiginti nuo infekcijos, pradeda pulti kepenų ląsteles. Tokie imuninės sistemos „veiksmai“ sukelia kepenų pažeidimus ir komplikacijas – negydomas hepatitas B progresuoja į kepenų nepakankamumą, kepenų cirozę ar kepenų vėžį. HBV yra viena iš pagrindinių pirminio kepenų vėžio priežasčių, kuris gali susiformuoti 1–4 proc. užsikrėtusiųjų.
Dauguma ūminiu hepatitu B užsikrėtusių suaugusiųjų, net jei jiems pasireiškia labai sunkūs simptomai, visiškai pasveiksta. Tačiau apie 8–10 proc. suaugusiųjų suserga lėtine šios ligos forma arba lieka viruso nešiotojais. Pastarieji dažniausiai neturi jokių nusiskundimų ir nejaučia ligos simptomų. Tiek sergantys lėtiniu virusiniu hepatitu B, tiek viruso nešiotojai turi būti stebimi ir konsultuojami gydytojo. Jiems būtina reguliariai atlikti kepenų funkcinius ir kitus tyrimus.
Didžiausia rizika susirgti lėtiniu hepatitu B gresia patiems mažiausiems: ši liga išsivysto daugiau nei 90 proc. užsikrėtusių kūdikių ir apytiksliai 50 proc. vaikų.
Hepatitas B gali būti trumpalaikis (ūminis) arba ilgalaikis (lėtinis). Plačiau apie kiekvieną iš jų pasakojame toliau tekste.
Ūminis hepatitas B trunka trumpiau nei 6 mėn. Juo užsikrėtęs suaugęs žmogus pirmuosius ligos simptomus gali pajusti po 6 sav., tačiau neretai inkubacinis laikotarpis būna ilgesnis ir tęsiasi 6–9 mėn. Užsikrėtus suaugusiajam, 60–70 proc. ūminio hepatito atvejų būna besimptomiai, t. y. žmogus gali jaustis gerai, o ligą galima nustatyti tik atlikus išsamius, biocheminius pokyčius kraujyje parodančius tyrimus.
Lėtinė hepatito B infekcija trunka 6 mėn. arba ilgiau. Ji išsivysto tada, kai ūminiu hepatitu susirgusio žmogaus imuninė sistema yra silpna (o jei serga vaikas – ne visiškai susiformavusi) ir nepajėgia įveikti viruso. Lėtinis hepatitas B gali tęstis visą gyvenimą ir turėti įtakos tokių sunkių ligų kaip kepenų cirozė ir kepenų vėžys išsivystymui.
Kuo jaunesnis žmogus užsikrečia hepatitu B, tuo didesnė tikimybė, kad jam išsivystys lėtinė šios ligos. Ypač didelės rizikos grupei priskiriami naujagimiai ir vaikai, jaunesni nei 5 metų. Lėtinė hepatito B infekcija gali būti neaptikta ir nediagnozuota dešimtmečius, iki tol, kol žmogus suserga sunkia kepenų liga.
50–60 proc. užsikrėtusiųjų nepasireiškia jokie klinikiniai hepatito B simptomai. Nepaisant to, sergantieji gali užkrėsti kitus. Ligos simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus 2–6 mėn. po užsikrėtimo. Tačiau jie yra nespecifiniai, todėl sunkiai atskiriami nuo kitų ligų.
Dažniausi hepatito B požymiai ir simptomai:
Klinikiniai hepatito B simptomai ir požymiai išduoda, kad liga jau yra pažengusi. Todėl jiems atsiradus, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Kaip jau žinome, hepatito B infekciją sukelia hepatito B virusas. Jis yra perduodamas iš žmogaus žmogui su krauju, sperma arba kitais kūno skysčiais. Paprastai hepatitu B užsikrečiama:
HBV nustatomas beveik visuose užsikrėtusio žmogaus organizmo skysčiuose. Itin pavojingu laikomas užsikrėtusiojo kraujas arba kiti skysčiai su kraujo priemaiša, sperma, makšties išskyros. Hepatito B virusu daug lengviau užsikrėsti nei žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), nes jo infekcinės savybės šimtą kartų didesnės nei ŽIV.
Visgi svarbu žinoti, kad hepatitas B neplinta:
HBV gali būti perduodamas tik tam tikrais būdais.
Nustatyti, ar virusas yra, ar nėra organizme, galima atlikus hepatito B viruso paviršinio antigeno (HBsAg) tyrimą.
Pats jautriausias ir specifiškiausias HBV tyrimas, norint išsiaiškinti atsaką į gydymą, parenkant vaistų dozę, vertinant recidyvą ir virusemiją, yra hepatito B viruso DNR nustatymas PGR metodu. Šis tyrimas taip pat atspindi teigiamą arba neigiamą ligos dinamiką gydymo metu.
Abu šiuos tyrimus galima atlikti klinikoje „Antėja“, prieš tai jiems užsiregistravus telefonu arba internetu.
Kaip gydyti hepatitą B ir ar iš viso reikia tai daryti, priklauso nuo infekcijos rūšies. Jei pacientui buvo nustatytas „žaibinis“ hepatitas B, tai gali reikšti, kad jis yra trumpalaikis ir praeis savaime. Tokiu atveju specialaus gydymo gali ir neprireikti. Gydytojas gali rekomenduoti ilsėtis, vartoti daug skysčių ir tinkamai maitintis, kol kūnas kovoja su infekcija.
Diagnozavus lėtinę hepatito B infekciją, pacientą gali tekti gydyti, siekiant sumažinti kitų kepenų ligų riziką ir užkirsti kelią infekcijos perdavimui artimiesiems. Lėtinio hepatito B gydymas paprastai apima antivirusinius vaistus, interferoną alfa-2b arba kepenų transplantaciją, esant labai rimtiems kepenų pažeidimams.
Svarbu: per 12 val. nuo sąlyčio su virusu gauta hepatito B imunoglobulino injekcija gali padėti apsisaugoti nuo infekcijos vystymosi. Todėl turėjus sąlyti su hepatito B virusu, reikėtų nedelsiant kreipkitės į gydytoją – ypač, jei pacientas prieš tai nebuvo skiepytas arba nėra dėl to tikras.
Sergantiesiems ypač svarbu vengti alkoholio ir narkotikų, nes tai skatina viruso dauginimąsi ir stiprina kepenų pažeidimą. Taip pat reikėtų atsargiai vartoti įvairius vaistus (ypač nuo sąnarių ligų, raminamuosius, antibiotikus ir kt.), nes jie gali pabloginti pažeistų kepenų būklę. Todėl prieš tai būtina pasitarti su gydytoju.
Užsikrėtusieji, norėdami apsaugoti kitus, turėtų:
Atsakingas elgesys, sergant hepatitu B, ypač svarbus, siekiant apsaugoti tiek save, tiek aplinkinius.
Patikimiausia apsauga nuo hepatito B laikoma vakcina. Ji yra saugi ir veiksminga. Vakcinos kursą paprastai sudaro trys dozės, kurias skiria šeimos gydytojas – per pirmąjį apsilankymą, tada po vieno mėnesio ir praėjus šešiems mėnesiams nuo pirmojo skiepo. Kartais dozės suleidžiamos greičiau.
Hepatito B vakcina rekomenduojama:
Jei norite pasiskiepyti vakcina nuo hepatito B viruso, tai galite padaryti klinikoje „Antėja“. Daugiau informacijos apie ją pateikiame čia.
