Echinokokozė

Echinokokozė – sunki parazitinė liga, kurią sukelia į žmogaus organizmą patekusios kaspinuočių lervos. Net 80 proc. šia liga susirgusių ir negydomų ligonių miršta per 15 metų. Lietuvoje yra paplitę E.granulosus, sukeliantis cistinę echinokokozę, ir E.multilocularis, sukeliantis alveokokinę echinokokozę.

Echinokų formuojami dariniai – cistos – atsiranda dažniausiai kepenyse, rečiau – plaučiuose, smegenyse ar kituose organuose. Susirgti šia liga galima valgant neplautų uogų, vaisių, daržovių išgėrus nevirinto vandens. Užsikrėsti taip pat galima glostant ar žaidžiant su užsikrėtusiu šunimi arba kitu gyvūnu (kaspinuočio kiaušinėliai ant kailio). Echinokokai ant maisto, namų apyvokos daiktų gali patekti per užterštas rankas, su dulkėmis, juos gali pernešti vabzdžiai, musės, paukščiai.

Echinokokozės simptomai priklauso nuo išsivysčiusių cistų dydžio, jų skaičiaus ir lokalizacijos. Jos gali užaugti iki pusės metro skersmens. Per pirmuosius metus cista užauga maždaug 5-10cm. Daugiausiai cistų randama kepenyse, kur būdamos besimptomės, ilgą laiką, sukelia skausmus pašonkaulyje, duobutėje, krūtinėje, taip pat padidėja kepenys, jaučiamas pykinimas, noras vemti. Cistos, esančios galvos smegenyse, primena smegenų vėžio, o plaučiuose – plaučių vėžio simptomus.

TYRIMAI. Bendrame kraujo kūnelių tyrime galima rasti per daug eozinofilų. Arba atliekami brangesni, bet tiksliniai kraujo tyrimai dėl imunoglobulino G (IgG) prieš echinokoką.

Liga (echinokokozė) gali būti įtarta atlikus atsitiktinį kompiuterinės tomografijos, rentgeno arba echoskopijos tyrimą (gydytojas mato „cistinius darinius“ arba „sukalkėjusias cistas“ kepenyse, smegenyse ar kituose organuose. Diagnozei patvirtinti būtini specifiniai imunoglobulinų tyrimai – tik taip išaiškinama darinio kilmė.

Jei bandomas iš cistos imti mėginys adata, echinokokas gali pasklisti po didesnį organizmo plotą!