Toksoplazmozė: simptomai, gydymas, prevencija

Toksoplazmozė – parazitinė liga, kurią sukelia pirmuonis toksoplazma (Toxoplasma gondii). Šis pirmuonis dauginasi kačių, galvijų, kiaulių, graužikų žarnyne. Žmonės juo dažniausiai užsikrečia per cistomis užkrėstą maistą (nuo kačių), per nešvarias rankas, valgydami blogai termiškai paruoštą maistą. Šį parazitą užsikrėtusi nėščia moteris gali perduoti vaisiui (jei užsikrėtimas įvyksta nėštumo metu). Kai kuriems žmonėms toksoplazmozė gali sukelti į gripą panašius simptomus ir požymius, tačiau daugumai sergančiųjų jie nepasireiškia. Ši liga itin pavojinga moterims nėštumo metu. Jei užsikrečia nėščioji, sukėlėjas per placentą gali būti perduotas vaisiui, sukelti savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą arba kūdikis gali gimti negyvas. Toksoplazmozės sukėlėjas taip pat gali tapti naujagimių smegenų vandenės, smegenų kalcifikatų, akių pažeidimo priežastimi.

Toksoplazmozės rizikos veiksniai

Toksoplazmoze gali užsikrėsti kiekvienas. Pirmuonis Toxoplasma gondii – vienas labiausiai paplitusių parazitų pasaulyje. Didžiausia rizika susirgti sunkia toksoplazmoze gresia:

• Kūdikiams, kurie gimė motinoms, naujai užsikrėtusioms T. gondii nėštumo metu arba prieš pat jį.
• Asmenims, kurių imuninė sistema labai susilpnėjusi, pavyzdžiui, sergantiems AIDS, pacientams, kuriems taikoma tam tikros rūšies chemoterapija, ir tiems, kuriems neseniai buvo persodintas organas. Šiems pacientams gali įvykti jau organizme esančių sukėlėjų reaktyvacija.

Todėl šiais atvejais ypač svarbi tinkama ligos prevencija.

Kaip užsikrečiama toksoplazmoze?

Užsikrėsti T. gondii galima tokiais būdais:

• Po kontakto su kačių išmatomis, kuriose yra toksoplazmų. Parazitų galima netyčia nuryti, prilietus burną rankomis po sodininkystės darbų, išvalius kraiko dėžę arba palietus bet ką, kas lietėsi su užkrėstos katės išmatomis. T. gondii dažniausiai turi katės, kurios medžioja arba yra šeriamos mėsa.
• Valgant nepakankamai iškeptą, užterštą mėsą (ypač kiaulieną, ėrieną ir elnieną) arba vėžiagyvius (pavyzdžiui, austres, moliuskus ar midijas). Kartais T. gondii gali būti ir nepasterizuotuose pieno produktuose. Rizika užsikrėsti tokiais parazitais yra ir geriant užterštą vandenį.
• Naudojant užterštus peilius, pjaustymo lenteles ar kitus įrankius. Virtuvės reikmenys, kurie liečiasi su žalia mėsa, gali būti užteršti parazitais, nebent jie būtų kruopščiai nuplauti karštu, muiluotu vandeniu.
• Valgant neplautus vaisius ir daržoves. Jų paviršiuje gali būti T. gondii parazitų. Todėl reikėtų kruopščiai nuplauti ir nulupti tokius produktus, ypač tuos, kurie valgomi žali. 
• Po užkrėsto organo transplantacijos arba perpylus kraują. Retais atvejais toksoplazmoze užsikrečiama organų persodinimo arba kraujo perpylimo metu.

Užsikrėtus T. gondii, parazitas suformuoja cistas, kurios gali pasiekti beveik bet kurią kūno dalį – dažnai tai būna smegenys ir įvairūs raumeniniai audiniai, įskaitant širdį. Jei žmogus yra sveikas, imuninė sistema kontroliuoja parazitus. Todėl jie lieka neaktyvūs ir suteikia visą gyvenimą trunkantį imunitetą. Tačiau jei imuninė sistema yra susilpnėjusi dėl ligos ar tam tikrų vaistų, infekcija gali suaktyvėti ir sukelti rimtų komplikacijų. 

Toksoplazmozė nėštumo metu    

Jei moteris prieš pat nėštumą arba nėštumo metu pirmą kartą užsikrečia T. gondii, infekciją ji gali perduoti kūdikiui (įgimta toksoplazmozė), net jei pati neturi jokių ligos požymių ir simptomų. 

Didžiausia rizika perduoti toksoplazmozę kūdikiui gresia, jei moteris užsikrečia trečiąjį nėštumo trimestrą, o mažiausia – jei pirmąjį trimestrą. Kita vertus, kuo anksčiau nėštumo metu pasireiškia infekcija, tuo rimtesnės pasekmės kūdikiui gresia.

Daugelis ankstyvų infekcijų baigiasi negyvo kūdikio gimimu arba persileidimu. Išgyvenę kūdikiai gali gimti su rimtomis sveikatos problemomis, tokiomis kaip:

• priepuoliai; 
• padidėjusios kepenys ir blužnis; 
• odos ir akių pageltimas (gelta);
• sunkios akių infekcijos.

 Iš karto po gimimo ligos požymiai ir simptomai atsiranda tik nedaugeliui kūdikių. Dažnai jie nepasireiškia iki paauglystės ar dar ilgiau.

Toksoplazmozės simptomai ir požymiai    

Tai, kokie yra toksoplazmozės požymiai, priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos. Dauguma sveikų žmonių, užsikrėtusių T. gondii, to net nežino, nes nejaučia jokių simptomų ir požymių. 

Kai kurie gali jaustis taip, lyg sirgtų gripu. Jiems gali pasireikšti:

• kūno skausmai;
• limfmazgių patinimas;
• galvos skausmas;
• karščiavimas;
• nuovargis.

Sunki toksoplazmozė, pažeidžianti smegenis, akis ar kitus organus, gali išsivystyti dėl ūminės infekcijos arba tokios, kuri buvo pasireiškusi anksčiau gyvenime ir vėl suaktyvėjo. 

Tokia būklė labiau tikėtina asmenims, kurių imuninė sistema susilpnėjusi dėl ŽIV / AIDS, chemoterapijos arba neseniai persodinto organo. Tokiu atveju gali pasireikšti:

• galvos skausmas;
• sumišimas;
• koordinacijos suprastėjimas;
• priepuoliai;
• plaučių problemos.

Akių toksoplazmozės požymiai ir simptomai gali būti regėjimo pablogėjimas, neryškus matymas, skausmas (dažnai pasireiškiantis esant ryškiai šviesai), akies paraudimas ir kartais ašarojimas. 

Toksoplazmozės diagnostika    

Siekiant diagnozuoti toksoplazmozę, atliekamas antikūnų kraujo serume nustatymas. Plataus spektro infekciniai tyrimai atliekami ir klinikoje „Antėja“. Paprastai juos vertina ir interpretuoja infekcinių ligų gydytojas.

Diagnozuoti smegenų toksoplazmozę padeda radiologiniai tyrimai.

Toksoplazmozės gydymas

Sprendimą dėl toksoplazmozės gydymo turi priimti gydytojas specialistas. Dažniausiai, jeigu toksoplazmozė pasireiškia pirmą kartą sveikam asmeniui, ji sunkių simptomų nesukelia ir specifinis gydymas nereikalingas. Esant poreikiui (pvz., imunosupresijai), infektologas gali skirti specifinį gydymą vaistais ir sudaryti ligonio stebėjimo planą. Sprendimą dėl nėščių moterų, kurioms nustatyti antikūnai prieš toksoplazmas gydymo, priima gydytojas infektologas, darnai kartu su gydytoju ginekologu. 

Toksoplazmozės pasekmės    

Sveikiems žmonėms toksoplazmozė dažniausiai komplikacijų nesukelia. Sunkios toksoplazmozės formos ir sunkūs liekamieji reiškiniai galimi asmenims su imunosupresija. 

Tiems, kurių imuninė sistema yra nusilpusi, ši infekcija gali sukelti traukulius ir gyvybei pavojingas ligas, tokias kaip encefalitas. Naujagimiams, sergantiems įgimta toksoplazmoze, gali pasireikšti klausos praradimas, protinė negalia ir aklumas.

Toksoplazmozės prevencija    

Laikantis tam tikrų atsargumo priemonių, galima išvengti toksoplazmozės. Pagrindinės rekomendacijos yra:

• Dirbant sode ar su žeme dėvėti pirštines, o po to kruopščiai nusiplauti rankas su muilu ir vandeniu.
• Nevalgyti žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos mėsos, ypač ėrienos, kiaulienos ir jautienos.
• Neragauti mėsos, kol ji nėra visiškai iškepusi, vengti žalios sūdytos mėsos.
• Kruopščiai nuplauti virtuvės reikmenis, kurie buvo naudojami ruošiant žalią mėsą. Tam rekomenduojama naudoti karštą, muiluotą vandenį.
• Nusiplauti rankas po darbo su žalia mėsa.
• Nuplauti visus vaisius ir daržoves. Jei įmanoma, po to rekomenduojama pašalinti ir jų žievelę.
• Negerti nepasterizuoto pieno.
• Uždengti vaikiškas smėlio dėžes, kai šiose nežaidžiama, kad katės jų nenaudotų kaip kraiko dėžės. 
• Padėti savo katei išlikti sveikai, laikyti ją patalpoje, maitinti sausu arba konservuotu maistu, o ne žalia mėsa.
• Vengti valkataujančių kačių ar kačiukų.
• Nėštumo metu kačių priežiūrą perleisti kitiems šeimos nariams.

Šių rekomendacijų itin svarbu laikytis nėščiosioms ir nusilpusį imunitetą turintiems asmenims.

Nors sveikiems žmonėms toksoplazmozė dažniausiai nesukelia rimto pavojaus, rizikos grupėje esantiems žmonėms tokia liga gali būti itin pavojinga. Todėl labai svarbu laikytis tinkamų atsargumo priemonių. O įtariant bent menkiausią grėsmę, atlikti kraujo tyrimus, kuriems užsiregistruoti galite klinikoje „Antėja“.