Sąnariai leidžia mūsų kūnui judėti įvairiais būdais. Būtent nuo jų priklauso kaulų paslankumas ir judesių amplitudė. Kai kurie sąnariai atsidaro ir užsidaro kaip vyriai, o kiti leidžia atlikti sudėtingesnius judesius, tokius kaip atitraukimas arba pritraukimas, vidinė arba išorinė rotacija. Daugelis žmonių negalvoja apie savo sąnarių sveikatą iki tol, kol nepajaučia skausmo. Viena iš jo priežasčių gali būti sąnarių artrozė, arba kitaip osteoartritas. Taigi ką vertėtų žinoti apie šią ligą?
Osteoartritas, osteoartrozė, arba artrozė – dažniausia degeneracinė sąnarių liga, susijusi su nuolatiniu sąnarių traumavimu ir senėjimo procesais. Sergant ja, nyksta sąnario paviršių dengianti kremzlė ir formuojasi kaulinės ataugos, trukdančios judėti ir sukeliančios skausmą, užsikirtimo pojūtį. Ligai progresuojant, visai sunyksta kremzlė ir kauliniai paviršiai trinasi vienas į kitą. Tai sukelia rytinį sąnarių sąstingį, nuolatinį sąnarių skausmą ir paslankumo sumažėjimą. Artrozė yra viena pagrindinių sąnarių (kelio ir klubo) protezavimo priežasčių.
Osteoartritas gali pažeisti vieną arba keletą sąnarių iš karto, dažniausiai – kelių, klubų, riešų, stuburo – tuos, kurie patiria didžiausią krūvį.
Kai pažeidžiamas klubo sąnarys, atsiranda skausmas kirkšnių arba sėdmenų srityje, kartais vidinėje kelio ar šlaunies dalyje. Esant kelio sąnario pažeidimams, jaučiamas „krepitacijos“ jausmas lankstant kelius. Artrozei pažeidus piršto sąnarį, jo krašte atsiradusios kaulinės ataugos sukelia piršto patinimą, jautrumą ir paraudimą. Kai paveikiamos pėdos, skausmas ir jautrumas atsiranda nykščio pagrindiniame sąnaryje, taip pat gali patinti pirštai arba kulkšnis.
Šios ligos požymiai ir simptomai skiriasi, priklausomai nuo to, kurį sąnarį ji pažeidžia. Dažniausiai pasireiškia tokie artrozės požymiai ir simptomai:
Sergant artroze, šie simptomai atsiranda palaipsniui.
Kremzlė – spaudimui atsparus jungiamasis audinys, dengiantis kaulų sąnarinį paviršių. Tai tvirta ir elastinga medžiaga, padedanti sąnariui sklandžiai judėti. Sergant artroze, kremzlė gali būti pažeista ir nusidėvėti, todėl atsiranda sąnario skausmas ir sąstingis.
Paprastai ši liga pradeda vystytis sulaukus maždaug 45 metų (pirminė sąnario artrozė) dėl senėjimo proceso. Tačiau ji gali pasireikšti ir anksčiau, t. y. iki 40 metų amžiaus (antrinė sąnario artrozė). Jos atsiradimą gali lemti traumos, uždegiminės sąnarių ligos, medžiagų apykaita, vidaus sekrecijos liaukų susirgimai.
Sąnarių artrozė paprastai siejama su tokiomis priežastimis kaip antsvoris, aktyvus sportavimas (nuolatinės sąnarių mikrotraumos), didelis fizinis krūvis, nuolat atliekami monotoniški judesiai (dažniausiai susiję su darbo specifika). Šios ligos atsiradimą gali lemti ir nevienodas krūvio paskirstymas sąnario paviršiuje, susiformavęs dėl stuburo iškrypimo, plokščiapėdystės ar neišsivysčiusios klubo sąnario gūžduobės.
Osteoartrito riziką didina turėtos sąnarių traumos, taip pat kitos sąnarių ligos, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas. Didesnė rizika susirgti šia liga būdinga moterims.
Išskiriamos 4 artrozės rentgenologinės stadijos:
Siekiant nustatyti tikslią ligos stadiją, labai svarbi tinkama diagnostika.
Artrozė diagnozuojama pagal jai būdingus simptomus (sąnarių skausmas, sustingimas, nepaslankumas), rentgeno nuotraukas ir retkarčiais – tiriant sąnarinį skystį. Kadangi ligos simptomai labai primena reumatoidinio artrito simptomus, reikėtų atlikti reumatoidinio faktoriaus ir anti-CCP (reumatoidinio artrito, autoimuninės sąnarių ligos, žymenis) kraujo tyrimą ir nustatyti eritrocitų nusėdimo greitį (ENG) (rodo uždegimo aktyvumą, bus padidėjęs uždegiminių sąnarių ligų atveju, o osteoartrozės – normalus).
Nėra vaistų, išgydančių sąnarių artrozę. Tačiau yra nemažai būdų, padedančių sumažinti šios ligos simptomus ir sulėtinti jos progresavimą.
Pacientui gali būti skiriami vaistai, malšinantys sąnarių skausmus bei gerinantys sąnarių funkciją. Dažniausiai tai paracetamolis, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pavyzdžiui, diklofenakas), kremzlės atsinaujinimą skatinantys vaistai, taip pat raumenis atpalaiduoti padedantys medikamentai.
Svarbu pastebėti, kad paskirti vaistai nebūtinai tiks konkrečiam pacientui. Kai kuriais atvejais prireikia išbandyti kelis medikamentus, kol atrandamas veiksmingiausias. Vaistus būtina vartoti laikantis gydytojo rekomendacijų.
Labai svarbu, kad pacientas saugotų sąnarius – nesėdėtų ir negulėtų padėtyje, kuri yra nepatogi. Taip pat, jei yra galimybė, reikėtų vengti monotoniškų judesių. Atvejais, kuomet ligos progresavimui įtakos turi darbo specifika, gali būti verta jį pakeisti.
Sergant osteoartritu, svarbu reguliariai (kelis kartus per dieną) mankštintis, atlikti specialius sąnarius ir raumenis stiprinančius pratimus. Tai teigiamai veikia kraujotaką ir padeda išvengti sąnarių sustingimo. Mankšta turėtų trukti apie pusvalandį. Siekiant geriausio rezultato, verta apsilankyti pas kineziterapeutą. Atsižvelgdamas į ligos stadiją, paciento būklę, galimybes ir amžių, jis parinks konkrečius pratimus.
Esant sąnarių artrozei, svarbu kontroliuoti kūno svorį – rekomenduojama palaikyti optimalų kūno svorį, kadangi esant antsvoriui ar nutukimui didėja sąnarių apkrova, taigi didėja ir artrozės rizika.
Osteoartrito paveiktus sąnarius reikia apsaugoti nuo šalčio, vėjo. Siekiant suteikti sąnariui stabilumo ir užtikrinti tinkamą kraujotaką, patariama nešioti specialų ortopedinį įtvarą.
Sumažinti artrozės simptomus gali padėti masažai, vandens, šilumos ir šalčio procedūros. Tam tikrais atvejais, kai skausmas yra nuolatinis, nemedikamentinės priemonės ir medikamentinis gydymas neveiksmingi, sąnario funkcija ženkliai sutrikusi, o tiriant rentgenologiškai nustatoma pažengusi artrozė, atliekamas sąnario protezavimas.
Jeigu pajutote sąnario artrozei būdingus simptomus, nedelskite. Kreipkitės į specialistus, kurie padės kuo greičiau išsiaiškinti tikrąsias to priežastis ir paskirs reikiamą gydymą. Patikėkite savo sveikatą rūpestingiems klinikos „Antėja“ gydytojams ir sulaukite profesionalios pagalbos.
-max-432.jpg)