Kraujas šlapime (hematurija)

Kraujas šlapime, dar kitaip vadinamas hematurija, dažniausiai randamas atsitiktinai profilaktinio patikrinimo metu, kai atliekamas bendras šlapimo tyrimas. Tačiau kraują šlapime galime pamatyti ir patys. Kraujas šlapime gali būti rimtas simptomas tam tikros organizmo pažaidos, tad labai svarbu atkreipti dėmesį kartu kitus simptomus, tokius kaip skausmas, karščiavimas, šaltkrėtis, šlapimo srovės susilpnėjimas, kūno tinimas.

Dažniausios hematurijos priežastys :

• Šlapimo takų infekcijos: šlapimo pūslės šlapimtakių, inkstų, priešinės liaukos/prostatos uždegimai
• Šlapimo takų akmenys;
• Gerybinė prostatos hiperplazija;
• Vėžiniai šlapimo takų susirgimai (dažniausiai beskausmė hematurija);
• Vaistų vartojimas (nuskausminamųjų, antibiotikų, krešėjimą reguliuojančių vaistų);
• Krešėjimo ligos;
• Kitos inkstų ligos (autoimuninės).

Pastebėjus šį simptomą rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris paskirs reikiamus tyrimus, jei reikės nusiųs atlikti papildomų tyrimų, pvz., šlapimo takų echoskopiją ar nukreips pas gydytoją specialistą.

Gydymas priklauso nuo rastos patologijos, kuri sukėlė šį simptomą. Radus/pastebėjus hematuriją rekomenduojami atlikti tyrimai:

• Bendras šlapimo tyrimas (mikroskopija);
• Baltymo ištyrimas šlapime;
• Kreatininas/urea;
• GFG;
• CRB, ENG;
• Šlapimo pasėlis;
• Kraujo krešėjimo rodikliai;
• PAS;
• ASLO tirtas;
• ANA;
• Lytiniu keliu plintanti infekcija (LPI).

Profilaktiniai tyrimai padeda užkirsti kelią rimtoms ligoms, kad radus pokytį būtų galima kuo anksčiau ir greičiau nustatyti sukėlusią priežastį ir paskirti tinkamą gydymą.