.jpg)
Onkoliginė ligos diagnozė gali apversti žmogaus gyvenimą aukštyn kojomis. Išgirdus ją, atrodo, kad niekas nebeturi prasmės, apima baimė ir nežinomybė. Kas laukia toliau? Ar įmanoma pasveikti? Koks gydymas tinkamiausias? – kyla daugybė klausimų, į kuriuos sunku atsakyti. Nepaisant gąsdinančios diagnozės, labai svarbu neprarasti vilties ir imtis visų įmanomų veiksmų, galinčių padėti sustabdyti sunkią ligą. Apie vieną iš jų – mielomą – pasakojame šiame įraše.
Mielominė liga, kitaip vadinama mieloma, yra baltųjų kraujo ląstelių, limfocitų (plazminių ląstelių), piktybinis navikas, arba kraujo vėžys. Ši liga paveikia kaulų čiulpus, imuninę sistemą, kaulus, inkstus. Sergant mieloma, daugybė plazminių ląstelių pasklinda kaulų čiulpuose, dėl šios priežasties tokia liga dar vadinama daugine mieloma. Jų išskiriamos cheminės medžiagos ardo kaulinį audinį, todėl laikui bėgant įvairiuose kauluose susidaro daug irimo židinių.
Šia liga suserga vyresni nei 40 metų amžiaus žmonės, o daugiausiai atvejų diagnozuojama apie 65 gyvenimo metus. Ligos pradžioje nebūna ryškių specifinių simptomų – atsiranda bendras silpnumas, prarandamas apetitas, krenta svoris, atsiranda kaulų skausmai, kartais įvyksta spontaniniai kaulų lūžiai. Vėliau vystantis mažakraujystei, inkstų nepakankamumui ir kaulų retėjimui būdingi sunkesni simptomai.
Nėra žinoma, kodėl plazminės ląstelės pakinta ir pradeda nekontroliuojamai dalytis. Tačiau manoma, kad mielomos atsiradimą labiausiai skatina jonizuojančioji spinduliuotė.
Didesnę riziką susirgti šia liga gali lemti:
Remiantis kai kuriais tyrimais, polinkis sirgti mieloma gali būti paveldimas, tačiau pati liga nėra paveldima.
Kasmet Lietuvoje kraujo vėžiu suserga apie 1500 žmonių, o apie 150 iš jų diagnozuojama mielominė liga. Remiantis Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros duomenimis, tai antra pagal dažnumą onkologinė kraujo liga.
Tikimybė susirgti mieloma didėja senstant, didžioji dalis sergančiųjų yra vyresni nei 50 metų amžiaus. Šia liga labiau linkę sirgti vyrai nei moterys. Vaikai mieloma paprastai neserga, nors kartais nustatomi pavieniai vaikų mielomos atvejai.
Mielomos simptomai būna labai įvairūs. Ligos pradžioje maždaug trečdaliui pacientų jie iš viso nepasireiškia. Dažnai mieloma nustatoma atsitiktinai – atlikus kraujo tyrimus dėl kitų susirgimų. Vėliau gali atsirasti mažakraujystės simptomai, kurie paūmėja fizinio krūvio metu.
Ligai progresuojant, atsiranda kaulų skausmas ir hiperkalcemijos (padidėjusio kalcio kiekio kraujyje) simptomai. Esant tokiai būklei, kalcis iš pažeistų kaulų patenka į kraują. Gali būti jaučiamas troškulys, pykinimas arba vangumas.
Maždaug penktadaliui pacientų mielominė liga sukelia inkstų funkcijos sutrikimą arba ūminį inkstų funkcijos nepakankamumą.
Ši liga diagnozuojama pagal klinikinius simptomus, atliktus hematologinius tyrimus, kaulų čiulpų tyrimą ir rentgenogramas.
Iš bendro kraujo tyrimo nustatomas kraujo rodiklių nuokrypis nuo normos.
Biocheminis kraujo tyrimas leidžia įvertinti inkstų, kasos, kepenų, širdies ir kitų organų funkciją. Sergant mielomine liga, kraujyje gali padidėti šlapalo ir kreatinino koncentracija, taip pat padidėti kalcio ir sumažėti baltymo albumino kiekis. Tiriant kraują galima nustatyti ir tai, ar jame yra paraproteino – mielominių ląstelių gaminamo specifinio baltymo.
Siekiant nustatyti lengvųjų grandžių imunoglobulinus (Bence-Jones baltymus) šlapime, atliekamas šlapimo tyrimas.
Kaulų čiulpų histologinis tyrimas padeda įvertinti mielominės ligos išplitimą ir kaulų čiulpų funkciją
Atliekant kaulų rentgenogramas, gali būti aptinkami kaulų irimo židiniai ir kaulų lūžiai. Jei rentgeno tyrimų nepakanka, papildomai gali būti atliekama kompiuterinė tomografija, magnetinis branduolių rezonansas, pozitronų emisijos tomografija.
Išskiriamos 3 mielominės ligos stadijos, kurios nustatomos pagal baltymo beta-2 mikroglobulino (B2M) ir albumino koncentraciją kraujyje.
Baltymo beta-2 mikroglobulino (B2M) ir albumino koncentracijos pokyčiai leidžia gydytojams įvertinti ligos agresyvumą ir numatyti jos atsaką į gydymą.
Mielomos gydymas kiekvienam ligoniui skiriamas individualiai, atsižvelgiant į ligos stadiją, simptomus, kraujo ir kaulų čiulpų tyrimų rezultatus, paciento amžių, bendrą sveikatos būklę ir fizinį pajėgumą.
Šios ligos gydymo būdai yra:
Vienas iš pagrindinių mielominės ligos gydymo metodų yra autologinės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija. Ji rekomenduojama visiems geros funkcinės būklės pacientams, kurių liga reaguoja į taikomą gydymą. Tokios procedūros metu užšaldomos paciento kraujodaros kamieninės ląstelės, kurios yra sugrąžinamos vėliau – po intensyvios chemoterapijos, sunaikinančios sergančias ląsteles.
Įrodyta, kad daugybine mieloma sergantiems pacientams, kuriems buvo atlikta autologinė kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija, liga atsinaujina žymiai vėliau. Be to, jie išgyvena kur kas ilgiau. Sergant mieloma, toks transplantacijos metodas yra saugus. Jis svarbus ir tiems pacientams, kuriems liga sugrįžta. Tokiu atveju atliekama antroji transplantacija, kuri taip pat reikšmingai pagerina pacientų gyvenimo kokybę ir pristabdo liga.
Svarbu paminėti, kad mielomos gydymo tikslai gali būti skirtingi. Priklausomai nuo atvejo, gali būti siekiama sunaikinti mielomines ląsteles, suvaldyti ligos progresavimą, slopinti skausmą, palengvinti simptomus ir komplikacijas arba suteikti pacientui jėgų gyventi aktyviai, nepriklausomam nuo ligos.
Dažniausiai mielominės ligos gydymas būna sėkmingas ir užtikrina jos remisiją. Visiška remisija reiškia, kad kraujyje ir kaulų čiulpuose nerandama piktybinių plazminių ląstelių, o kaulų čiulpai vėl gamina normalias kraujo ląsteles. Kartais remisija gali būti dalinė. Tai reiškia, kad liga atsitraukė, tačiau organizme dar liko mielominių ląstelių.
Net ir būdama visiškos arba dalinės remisijos fazėje, daugybinė mieloma po kurio laiko gali sugrįžti. Tokiu atveju gydymas yra atnaujinamas. Tačiau ligai sugrįžtant dažniau, ją gydyti darosi vis sunkiau.
Iš pradžių mielominė liga gali nesukelti jokių simptomų. Dėl šios priežasties ypač svarbu reguliariai atlikti kraujo tyrimus. Jie gali padėti anksti pastebėti šią klastingą ligą ir laiku pradėti gydymą. Jeigu kraujo tyrimus atlikote jau seniai, kviečiame užsiregistruoti jiems klinikoje „Antėja“. Tinkamai pasirūpinkite savo sveikata!
-max-432.jpg)