Lytinis švietimas Lietuvoje yra tabu tema, kuria vis dar plačiai nediskutuojama tiek mokyklose, tiek tarp suaugusiųjų. Tačiau lytiškai plintančios ligos niekur nedingsta, jų plitimo suvaldymui būtina pasitelkti efektyviausias priemones – edukaciją ir profilaktiką. Tik žinojimas ir profilaktika, gali padėti laiku atpažinti lytiniu keliu plintančių ligų simptomus bei sustabdyti jų plitimą.
Lytiškai plintančios ligos (LPL) – tai infekcijos, kurios plinta lytinių santykių metu arba yra perduodamos per kūno skysčius – kraują, spermą, makšties išskyras ir gali būti perduodama net vaikui per motinos pieną.
Šiuo metu yra žinoma apie 30 skirtingų bakterijų, virusų ir kitų pirmuonių, kurie plinta lytinių santykių metu. Dažniausiai paplitusios ligos yra sifilis, gonorėja, chlamidiozė. Šiomis dienomis jos yra išgydomos, tačiau išlieka dalis infekcijų, tokių, kaip žmogaus imunodeficito, herpės simplex, hepatito B bei žmogaus papilomos virusai – joms tinkamo gydymo dar nėra, todėl taikomas tik simptominis gydymas [1, 2].
Riziką užsikrėsti LPL turi kiekvienas aktyvų lytinį gyvenimą gyvenantis žmogus, nepriklausomai nuo jo socialinės padėties, išsilavinimo ar ekonominės situacijos. Aukštos rizikos zonoje yra tie asmenys, kurie vartoja narkotines medžiagas, turi kelis lytinius partnerius ar nenaudoja apsaugos priemonių lytinių santykių metu. Todėl galima teigti, kad dėl užsikrėtimo turime kaltinti neatsakingą požiūrį bei sveikatos žinių stoką [1, 3].
Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimai atskleidė, kad kiekvieną dieną yra aptinkama apie vieną milijoną naujų užsikrėtimų lytiškai plintančiomis infekcijomis, o 1 iš 4 infekcinių ligų yra būtent lytiškai plintanti infekcija [1]. Remiantis Lietuvos užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2019 m. užsikrėtimo šiomis infekcijomis atvejų dažnis mažėja, tačiau ne itin sparčiai, kaip tikimasi XXI amžiuje. 2019 m. sifilis buvo diagnozuotas 4,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergamumas chlamidioze per 2017–2019 metus sumažėjo atitinkamai nuo 14 iki 8,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Kalbant apie ŽIV, Lietuvos statistika šios ligos atžvilgiu gerėja: 2017–2019 metais užsikrėtimų sumažėjo nuo 9,3 iki 5,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų. ŽIV Lietuvoje dažniau diagnozuojama vyrams, o kas antras sergantis yra 30-44 amžiaus. Net trečdalis ŽIV užsikrėtė vartojant leidžiamas narkotines medžiagas, o didžioji dauguma sergančių sifiliu, ŽIV, gonorėja ar chlamidioze, atsakė, kad nenaudoja arba retai naudoja prezervatyvus lytinio akto metu [3].
Lytiškai plintančios ligos būdingos tiek moterims, tiek vyrams, tačiau kai kurių ligų atveju pasireiškia skirtingi simptomai. Pavyzdžiui, gonorėjos atveju daugeliui vyrų simptomų nėra, gana retai pasireiškia dažnesnis nei įprastai šlapinimasis bei neįprastos šlaplės išskyros, kurios paprastai atsiranda praėjus 1-14 dienų po užsikrėtimo. Gonorėja sergančių moterų simptomai yra dar sunkiau pastebimi: jie dažnai būna tokie lengvi ir specifiški, kad yra maišomi su šlapimo pūslės ar makšties infekcijomis. Pradiniai moterų simptomai yra dažnesnis šlapinimasis, pagausėjusios makšties išskyros arba kraujavimas iš makšties tarp menstruacijų [4].
Kita dažnai aptinkama lytiškai plintanti infekcija yra chlamidiozė, Kaip ir daugeliui tokių infekcijų, chlamidiozei būdinga besimptomė forma, jei išryškėja simptomai – tai tik po kelių savaičių. Chlamidiozė, nors dažnai ir besimptomė, tačiau gali pažeisti reprodukcinę organizmo funkciją. Moterims ši liga gali pasireikšti deginimo jausmu šlapinantis bei gausiomis makšties išskyromis. Vyrai taip pat jaučia deginimo jausmą šlapinantis, tačiau kartu gali pasireikšti ir vienos arba abiejų sėklidžių skausmas bei patinimas. Rečiau, bet tiek vyrams ir moterims gali būti išangės chlamidiozė, kuri sukelia išangės skausmus ir kraujavimą tuštinantis [5].
Sifilio simptomai nėra aiškiai diferencijuojami pagal lytį. Specifinis sifilio simptomas yra skausmingos odos opos, tačiau ši liga pasireiškia stadijomis – pirminis, antrinis ir tretinis sifilis. Su kiekvienu etapu siejami skirtingi požymiai ir simptomai. Pirminiu sifiliu sergančiam asmeniui infekcijos vietoje paprastai skauda bei atsiranda opos. Šios opos dažniausiai atsiranda ant lytinių organų ar aplink juos, taip pat palei išangę ar tiesiąją žarną, burnoje ar aplink ją. Šios opos paprastai (bet ne visada) yra tvirtos, apvalios ir skausmingos. Antrinio sifilio simptomai yra odos bėrimas, padidėję limfmazgiai ir karščiavimas. Pirminio ir antrinio sifilio požymiai ir simptomai gali būti nestiprūs ir sunkiai nepastebimi. Tretinis sifilis yra susijęs su sunkiais širdies, smegenų ir kitų kūno organų pažeidimais [6].
Kalbant apie sunkiai gydomas arba nepagydomas lytiškai plintančias infekcijas, pirmiausia verta aptarti ŽIV. ŽIV yra virusas, naikinantis žmogaus imuninę sistemą. Jei ŽIV infekcija negydoma, žmogus gali susirgti AIDS (akvizitiniu imunodeficito sindromu). ŽIV plinta per makšties, oralinį ar analinį lytinį kontaktą. Taip pat plinta per kraują, injekcinius vaistus bei motinos pieną.
80 proc. ŽIV užsikrėtusių žmonių patiria trumpą, į gripą panašią ligą, kuri atsiranda praėjus 2–6 savaitėms po užsikrėtimo. Dažniausi simptomai yra karščiavimas, gerklės skausmas, kūno bėrimas bei raumenų ir sąnarių skausmai. Šie simptomai paprastai trunka 1-2 savaites. Išnykus pradiniams simptomams, ŽIV daugelį metų gali nebesukelti jokių kitų simptomų. Per šį laiką virusas tebėra aktyvus ir toliau daro žalą imuninei sistemai. Šis laikotarpis gali trukti net keletą metų. Tik tuomet kai imuninė sistema pažeidžiama dar labiau, išryškėja vėlyvieji simptomai – svorio kritimas, lėtinis viduriavimas, gausus naktinis prakaitavimas, dažnos infekcinės ligos, o paprasčiausia sloga gali tapti itin sunkia, net mirtina liga [7].
Hepatito B virusas perduodamas per kūno skysčius – kraują ar spermą. Kaip ir ŽIV atveju, hepatito B ligos pradžioje simptomai gali visai nepasireikšti arba priminti kitas peršalimo ligas. Šie simptomai pasireiškia praėjus 90 dienų nuo sąlyčio su infekuotu asmeniu. Hepatito B pradžioje gali pasireikšti pykinimas, apetito praradimas, nuovargis ir gelta, dėl kurios pastebimas tamsus šlapimas, pagelsta oda ir akių baltymai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, sergamumas hepatitu B Lietuvoje mažėja, bet tikrasis sergamumo mastas yra neaiškus, nes dauguma hepatitų neturi simptomų, sergantieji lieka neužregistruoti ir negydomi. Nors skaičiai yra besikeičiantys teigiama linkme, Lietuvoje sergamumas yra vienas didžiausių, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Todėl ypač svarbu užtikrinti hepatito B prevenciją skiepais ir taip sumažinti sergamumą šia liga [8, 9].
Negydomų lytiniu keliu plintančių infekcijų komplikacijos pasireiškia išorinių lytinių organų infekcijomis, nevaisingumu, lėtiniais dubens skausmais, gimdos kaklelio vėžiu ar iššauktomis lėtinėmis ligomis. Kadangi daugelis sergančių asmenų nejaučia infekcijų simptomų, didesnis vaidmuo tenka lytiškai plintančių infekcijų identifikavimo tyrimams [9].
Atvykus į bet kurį „Antėja laboratorija“ padalinį kiekvienas turi galimybę privačiai ir net anonimiškai pasitikrinti, įtarus lytiškai plintančių ligų riziką. Šiuos tyrimus ypatingai rekomenduojama atlikti rizikos grupėms priklausantiems asmenims – nėščiosioms, daug lytinių partnerių turintiems asmenims ar poroms planuojančioms nėštumą.
Tik lytiniu švietimu, naudodami apsaugines priemones ir tikrindamiesi galime užkirsti kelią lytiškai plintančių ligų plitimui. Taip pat pasinaudokite medicinos laimėjimais – skiepais, galinčiais sveikatą apsaugoti nuo ŽPV ir hepatito B virusų.
Šeimos gydytoja
Dovilė Katilienė
