Epilepsija viena dažniausių lėtinių neurologinių ligų. Ja galima susirgti bet kuriame amžiuje. Tyrimų duomenys rodo, kad tikimybė patirti traukulių priepuolį bent 1 kartą gyvenime yra apie 9 proc., tačiau tikimybė, kad bus nustatyta epilepsijos diagnozė, siekia apie 3 proc. Deja, tačiau daliai sergančiųjų, net ir atlikus reikiamus tyrimus, ne visada pavyksta nustatyti epilepsijos priežastį. Plačiau apie šią ligą – jos formas, priežastis, simptomus ir dar daugiau – pasakojame toliau tekste.
Epilepsija – tai neurologinė liga, dažniausiai pasireiškianti traukulių priepuoliais, rečiau epilepsijos metu pasireiškia netraukuliniai priepuoliai. Traukulių metu žmogus įprastai netenka sąmonės, atsiranda viso kūno įsitempimas, kuriuos seka ritmiškas, pasikarotjantis galūnių ir kūno trūkčiojimas, kartais būna sukandžiojamas liežuvis, nevalingai pasišlapinama, kartais pasituštinama.
Traukulių priepuolių yra įvairių rūšių, jie gali užsitęsti nuo keletos sekundžių iki keliolikos minučių arba ilgiau, taip pat gali kartotis dažnai (keletą ar kelioliką kartų per dieną), o kartais retai – vieną kartą per kelis metus. Atsigavęs po tipinio traukulių priepuolio, ligonis dažniausiai nieko neprisimena, būna išpiltas prakaito, pavargęs, vangus, jam sunku orientuotis aplinkoje. Visiškai atsigauti pacientas gali tik po kelių valandų
Epilepsija gali prasidėti bet kuriame gyvenimo tarpsnyje, tačiau dažniausiai ji diagnozuojama vaikams ir vyresniems nei 65 metų žmonėms. Apie 60 proc. šios ligos atvejų prasideda vaikystėje. Kai kurie vaikai, sergantys epilepsija, priepuolius išauga, o kitiems jie gali tęstis ir suaugus. Nors kiekvienas atveji yra skirtingas, dažnai epilepsija vaikui sėkmingai sukontroliuojama vaistais, kas leidžia mėgautis normalia ir aktyvia vaikyste.
Vaikams pasitaikanti epilepsijos forma su absanso tipo priepuoliais, dažnai gali būti ilgai neatpažįstama ir nediagnozuota. Jai būdingas trumpalaikis sąmonės sutrikimas, sąstingis, įvykių nesekimas. Absansas pasireiškia užsitęsusiu žvilgsniu, nevalingais smulkiais judesiais ranka ar mirkčiojimu. Pats vaikas to neatsimena.
Infantiliniai spazmai – epilepsijos rūšis, kuriai būdinga priepuolių pradžia kūdikystėje. Ji pasireiškia vienam iš maždaug 2–4 tūkstančių vaikų. Infantiliniai spazmų rizika didžiausia pirmaisiais metais po gimimo. Labai dažnai jie atsiranda 3–6 mėnesių amžiaus kūdikiams.
Paprastai infantiliniai spazmai prasideda trumpais, retais priepuoliais, susijusiais su miegu ir verkimu. Atrodo, kad kūdikis tiesiog krūpčioja, išsigąsta ar jam suskausta pilvuką, kadangi dažnai po to jis pradeda verkti. Dažniausiai spazmai būna simetriški, tačiau kartais jie gali būti ryškesni vienoje ar kitoje pusėje. Itin dažnai priepuoliai pasireiškia serijomis, vienas paskui kitą. Paprastai jie ištinka tuoj pabudus, tačiau gali kartotis ir bet kuriuo paros metu. Infantiliniai spazmai siejami su Westo sindromu.
Epilepsija kūdikiui gali sukelti vystymosi sutrikimus, vangumą, nejudrumą, gali atsilikti psichomotorinė raida.
Pagal pasireiškiančių traukulių tipą išskiriamos tokios epilepsijos formos:
Sergant tokios formos epilepsija, dažniausiai pasireiškia viso kūno traukuliai. Jų metu paveikiami abu smegenų pusrutuliai. Generalizuoti priepuoliai gali būti motoriniai, kuomet stebimi nevalingi kūno judesiai, arba nemotoriniai, daugiau susiję su sąmonės ar suvokimo sutrikimu.
Išskiriami tokie generalizuoti priepuoliai:
Generalizuota epilepsija dažniausiai prasideda vaikystėje. Tačiau ji gali paveikti ir suaugusiuosius.
Tokios formos epilepsija sergantiems žmonėms pasireiškia židiniai traukuliai. Kitaip nei generalizuoti, jie paveikia tik vieną smegenų dalį. Židininiai priepuoliai skirstomi į:
Progresuojant židininės epilepsijos priepuoliui, priepuolis gali generalizuotis ir pereiti į generalizuotą epilepsiją, tai vadinama židinine epilepsija su antrine generalizacija.
Tokiai epilepsijai būdingi ir generalizuoti, ir židiniai priepuoliai. Ji susijusi su Draveto sindromu – labai reta ir sunkia epilepsijos forma, kai ligos eigoje sutrinka psichinė raida. Paprastai tokią būklę sukelia SCN1A geno mutacija.
Sergant Draveto sindromu, informacija nėra optimaliai perduodama tarp nervinių ląstelių, o tai sukelia epilepsijos priepuolius ir vėluojantį vystymąsi. Paprastai tokia liga prasideda nesulaukus vienerių metų. Berniukams ji pasireiškia dažniau nei mergaitėms.
Sergant epilepsija, galvos smegenų neuronuose atsiranda staigūs elektrinio aktyvumo pliūpsniai, toks nenormalus nervinių ląstelių aktyvumas paprastai sukelia kūno traukulius. Daugeliu atvejų nėra iki galo aišku, kodėl taip nutinka. Gali būti, kad tai iš dalies lemia genai, turintys įtakos smegenų veiklai, nes maždaug 1 iš 3 šia liga sergančių žmonių turi ja sergančių šeimos narių.
Epilepsiją ar traukulių priepuolius gali sukelti smegenų pažeidimas, atsiradęs dėl:
Visgi kartais taip ir nepavyksta išsiaiškinti, nuo ko atsiranda epilepsija.
Epilepsijos požymiai ir simptomai gali būti:
Epilepsijos simptomai skiriasi priklausomai nuo priepuolio tipo. Daugeliu atvejų sergančiajam pasireiškia to paties tipo priepuoliai.
Epilepsijos priepuolis atsiranda dėl nenormalaus smegenų žievės nervinių ląstelių (neuronų) aktyvumo – staigių ir stiprių elektrinių iškrūvių, kurie trumpam paveikia žmogaus išvaizdą ar veiksmus. Jį galima apibrėžti kaip staigų, nevalingą, laikiną elgesio pakitimą, kuris apima sąmonės, judesių, jutimų, autonominės nervų sistemos pokyčius, lydimus nenormalių smegenų elektrinių iškrūvių. Epilepsijos priepuoliai kartojasi ilgą laiką ir gali neišnykti visą gyvenimą.
Siekiant diagnozuoti epilepsiją, atliekama elektroencefalograma (EEG), galvos magnetinio rezonanso tomografija (MRT), genetiniai tyrimai ir kt.
Į epilepsijos panašius priepuolius ar alpimą gali sukelti ir kitos ligos, todėl vertėtų atlikti ir laboratorinius tyrimus:
Visus šiuos laboratorinius tyrimus galite atlikti klinikoje „Antėja“.
Tinkamas gydymas gali padėti sumažinti epilepsijos priepuolių skaičių arba juos visiškai suvaldyti.
Galimi epilepsijos gydymo būdai:
Kai kuriems žmonėms epilepsijos gydymas reikalingas visą gyvenimą. Tačiau yra galimybė jį nutraukti, jei traukuliai išnyksta.
Siekiant padėti priepuolio ištiktam žmogui, reikėtų:
Jeigu traukuliai kartojasi arba pasireiškė pirmą kartą gyvenime, jie trunka ilgiau nei 5 min., nežinoma traukulių priežastis, epilepsijos priepuolis ištiko nėščią moterį, kūdikį ar sergantį cukriniu diabetu arba po traukulių žmogus neatgauna sąmonės, reikėtų nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.
Epilepsija sergantys žmonės jokiu būdu neturėtų būti atstumtieji. Taigi neleiskite, kad visuomenėje sklandantys mitai Jus suklaidintų. O jeigu patiems teko susidurti su šia liga ir norite atlikti išsamius tyrimus, apsilankykite klinikoje „Antėja“. Čia dirbantys gydytojai suteiks Jums išskirtinį dėmesį ir garantuos malonią patirtį.
Atrandama vis naujų genų, sukeliančių epilepsiją. Tačiau nėra 100 proc. rizikos šią ligą perduoti palikuonims. Todėl epilepsija sergančios mamos kūdikis nebūtai taip pat sirgs šia liga.
Kai serga abu tėvai, tikimybė, kad sirgs ir jų vaikas yra didesnė. Tačiau jei tėvų epilepsija sukelta ne genų, o išsivystė dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, patirtos traumos, naviko ar smegenyse vykusio uždegimo), rizikos ją paveldėti nėra.
Ši liga yra gydoma ir daugeliu atvejų visiškai išgydoma. Laikoma, kad žmogus pasveiko, jei priepuoliai nesikartoja ir nebegeriant vaistų. Jeigu medikamentinis gydymas nepadeda, gali būti atliekama operacija. Šiuo metu kitų alternatyvių gydymo būdų, galinčių išties padėti, nėra.
Epilepsiją gali išprovokuoti:
Kai kurie žmonės gali pastebėti, kad priepuoliai atsiranda reaguojant į labai specifinius dirgiklius arba situacijas. Tai – refleksinė, kitaip dar vadinama aplinkos, epilepsija.
Atpažinti šią ligą galima iš jai būdingų požymių ir simptomų, kuriuos aptarėme prieš tai tekste.
Epilepsija sergantiems asmenims vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami arba atnaujinami, gydytojui neurologui atlikus patikrinimą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras. Tokiu būdu įvertinama epilepsijos ar kitų sąmonės sutrikimų būklė, klinikinė forma ir progresavimas. Žmonėms, kuriuos ištinka arba gali ištikti epilepsijos priepuoliai ar kiti staigūs sąmonės sutrikimai, vairuotojo pažymėjimai neišduodami, o juos jau turintiems – neatnaujinami.
