Lėtinio nuovargio sindromas – žmogus jaučia nuolatinį nuovargį, ypač po bet kokios fizinės veiklos, net po lėto pasivaikščiojimo. Taip pat būna sutrikęs miegas, kamuoja nemiga, arba pabundama neišsimiegojus net po daugiau nei 8 val. miego. Kartais sergantieji skundžiasi sąnarių, raumenų, galvos skausmais, depresija. Simptomai gali keisti kiekvieną dieną – kartais būna geriau, kartais blogiau. Dažniausiai simptomai imituoja kokios nors lėtinės ligos eigą, dėl to žmogus išsigąsta ir ieško ligų, o jų neradęs vis tiek nenusiramina. Kartais dėl išsekimo ir nuolatinio nuovargio sumažėja atsparumas ligoms ir prasideda dažni gerklės skausmai, kartojasi peršalimai. Nėra vieno specifinio tyrimo, leidžiančio iškart diagnozuoti šį sindromą, tačiau tokius pačius simptomus sukelia nemažai ligų, kurias būtinai reikia atmesti.
Nuovargis, būdingas šiam sindromui:
- Atsiradęs naujai;
- Nesusijęs su lėtine liga (onkologinės ligos, neurologinės ligos, sąnarių ir kt. ligos);
- Neišnyksta po poilsio ar miego;
- Trukdo darbui, mokslui ar socialiniam gyvenimui.
Lėtinio nuovargio sindromas ir jo simptomai trunka ilgiau nei 6 mėnesius. Yra manoma, kad lėtinio nuovargio sindromą gali sukelti neišgydyta virusinė ar bakterinė infekcija (imuninės sistemos dirginimas), nervų sistemos sutrikimai, traumos, alergijos.
Pirminiai tyrimai, kuriuos būtina atlikti:
- Bendras kraujo tyrimas – dėl bendros organizmo būklės, mažakraujystės, kraujo ląstelių patologijos;
- ENG, eritrocitų nusėdimo greitis –dėl uždegimo;
- Tirotropinas, TTH – skydliaukės veiklą reguliuojantis hormonas. Skydliaukės ligos, kuomet sumažėja išskiriamų hormonų kiekis, labai primena lėtinio nuovargio sindromą, nes sukelia tokius pačius simptomus;
- Geležis – moksliniais tyrimais įrodyta, kad geležies stoka arba perteklius (ypač vyrams) gali sukelti nuovargį;
- Elektrolitai (kalis ir natris) – dėl vandens apykaitos, bendros organizmo būklės, širdies ir raumenų sistemos;
- Bendras šlapimo tyrimas – dėl lėtinės infekcijos, į šlapimą gali būti išskiriama gliukozė (cukrinis diabetas), baltymai (inkstų ligos) ar kraujas (onkologinės ligos, inkstų ligos, infekcija).
Jei visi šie tyrimai normos ribose arba abejotini, rekomenduojama atlikti tyrimus pagal gretutinius simptomus ar įtarimus:
- Jei vargina dažnos infekcijos, tikėtina, kad galėjo būti kraujo kontaktas arba nesaugūs lytiniai santykiai su ŽIV infekuotu asmeniu – ŽIV 1/2 antikūnų kiekio nustatymas;
- Jei buvo įsisiurbusi erkė, ar apie jos buvimo vietą buvo paraudę – testą dėl laimo ligos;
- Jei karščiuojama, skauda sąnarius, atsiranda mazgeliai aplink sąnarius po oda (ypač alkūnėse) –reumatoidinio faktoriaus tyrimą;
- Jei karščiuojama, yra kosulys, skrepliuojama, kartais atsiranda dusulys – skreplių tyrimą dėl tuberkuliozės.
-max-432.jpg)