Onkologinės ligos – didelė ligų grupė, kurioms yra būdingas organizmo ląstelių pakitimas, nekontroliuojamas jų dauginimasis išstumiant, peraugant bei naikinant aplinkinius, sveikus, audinius. Pagal kilmę, sandarą ir savybes, onkologinės ligos grupuojamos į kraujo, nervų sistemos, kvėpavimo sistemos, virškinamojo trakto, inkstų, vyriškų ir moteriškų lytinių sistemų, odos, akių-nosies-gerklės sistemos, endokrininės sistemos, griaučių ir raumenų ir kitus vėžius. Piktybinis auglys gali pažeisti bet kurį organą ar audinį, o jo augimo ir plitimo greitis priklausys nuo kiekvieno asmens individualios sveikatos istorijos ir santykio su išorės veiksniais. Onkologinių ligų atsiradimą gali skatinti tiek paveldimi, tiek genetiniai, tiek išoriniai faktoriai (kancerogenai).
-Paveldimumas – paveldimi genetiniai veiksniai sukelia apie 5-10 proc. visų vėžio atvejų. Geno defektas (mutacija) ženkliai padidina onkologinės ligos tikimybę;
-Cheminės medžiagos – šiai grupei priklauso cheminės medžiagos, esančios tabako produktuose, alkoholyje, benzene, kai kuriuose vaistuose;
-Maisto produktai – kai kurie maisto produktai didina tikimybę susirgti vėžiu, pvz.: raudonosios mėsos vartojimas didina storosios žarnos riziką;
-Nutukimas – per didelis svoris didina piktybinių navikų tikimybę gimdoje, inktuose, stemplėje;
-Infekcijos – kai kurie virusai ir bakterijos sukelia onkologinius susirgimus (pvz.: ŽPV, Helicobacter pylori; Epstein Barr;
-Jonizuojanti spinduliuotė padidina įvairių vėžinių susirgimų riziką. Tyrimai rodo, kad po Hirosimos bei Nagasakio bombordavimo, Černobylio avarijos, apylinkėse itin padidėjo sergamumas skydliaukės vėžiu, leukemija, limfoma;
-Ultravioletiniai spinduliai – pagrindinė odos vėžio priežastis;
-Hormonų sutrikimai gali tapti krūties, gimdos, prostatos vėžio vystymosi priežastimi.
Storosios žarnos vėžys: simptomai, gydymas, eiga
Storosios žarnos vėžys arba kolorektalinis vėžys – storosios žarnos (gaubtinės ir tiesiosios žarnos) piktybinis navikas. Dažniausiai juo serga 50–75 metų amžiaus žmonės. Ankstyvomis ligos stadijomis nepastebimi jokie ligos simptomai, Todėl labai svarbu kuo anksčiau nustatyti ligą atliekant tyrimus. Sergantis storosios žarnos vėžiu žmogus gali nuolatos jausti nuovargį, jam be priežastie..
PlačiauŠlapimo pūslės vėžys: simptomai, diagnostika, gydymas
Šlapimo pūslės vėžys – šlapimo pūslės piktybinis navikas. Dažniau šia liga serga vyrai (šlapimo pūslės vėžys vyrams pasireiškia 4 kartus dažniau nei moterims), 90 proc. atvejų serga vyresni nei 50 metų žmonės. Ankstyvosiose stadijose šis vėžys yra besimptomis. Pirmasis simptomas dažniausiai yra kraujo pasirodymas šlapime. Tačiau jis būdingas ir kitoms ligoms – cistitui, akmenligei, pro..
PlačiauSkydliaukės vėžys: simptomai, stadijos, gydymas
Skydliaukė – tai endokrininė liauka, esanti priekinėje kaklo dalyje. Ji gamina hormonus, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą organizme. Skydliaukės vėžys – tai skydliaukės piktybinis navikas, kurio atsiradimui įtakos turi jodo trūkumas ar perteklius, rūkymas. Moterys skydliaukės vėžiu serga daug dažniau. Paprastai tai siejama su geriamųjų kontraceptikų vartojimu. Skydliaukė..
PlačiauSkrandžio vėžys: simptomai, stadijos ir gydymas
Skrandžio vėžys – tai skrandžio piktybinis navikas. Dažniau sega vyresnio amžiaus žmonės, vyrai. Rizika susirgti siejama ir su opomis, taip pat su bakterijos Helicobacter pylori buvimo skrandyje. Vienas iš ankstyvųjų skrandžio vėžio požymių yra mikroskopinis kraujavimas. Ilgainiui dėl to gal išsivystyti anemija (mažakraujystė). Pacientas gali justi nuovargį. Skrandžio vėžio..
PlačiauSėklidžių vėžys: simptomai, diagnostika, gydymas
Sėklidžių vėžys – piktybinis sėklidžių navikas. Tai ganėtinai retas susirgimas, pasireiškiantis 1 proc. vyrų. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 30–40 naujų sėklidžių vėžio atvejų. Šios ligos rizika gali būti susijusi su trauma (pvz., kapšelio sutrenkimu) ar su kriptorchrizmu (patologija, kuomet sėklidė nenusileidžia į kapšelį). Sėklidės vėžys gali pasireikšti bet kokio amžiaus pacientams..
PlačiauPriešinės liaukos vėžys (prostatos vėžys): simptomai, gydymas, prevencija
Priešinės liaukos vėžys (prostatos vėžys) – priešinės liaukos piktybinis navikas. Prostatos padidėjimas dėl vėžio gali užspausti šlaplę ir taip sutrikdyti normalų šlapinimąsi. Daugiausiai šia liga serga vyresni nei 45 metų amžiaus vyrai. Yra santykinai didesnė rizika susirgti prostatos vėžiu, jeigu juo sirgo ar nuo vėžio mirė paciento tėvas arba broliai. Manoma, kad išoriniai faktoriai, toki..
PlačiauPlaučių vėžys: simptomai, diagnostika, gydymas
Plaučių vėžys susiformuoja plaučių audiniuose, dažniausiai iš epitelio ląstelių. Jis yra pagrindinė vyrų ir moterų mirties nuo vėžio priežastis. Išskiriamos dvi pagrindinės šios ligos rūšys: smulkialąstelinis plaučių vėžys (SLPV) ir nesmulkialąstelinis plaučių vėžys (NSPV). Pastarasis atsiranda epitelio ląstelėse ir yra labiausiai paplitęs. Daugiau apie plaučių vėžio rūšis, simptomus, rizikos veik..
PlačiauMelanoma (odos vėžys): simptomai, diagnostika, gydymas
Melanoma – piktybinis odos navikas, dažnai išsivystantis iš gerybinių odos darinių – apgamų, pigmentinių dėmių (melanocitų sankaupų). Jis taip pat gali susidaryti akyse, o retais atvejais ir kūno viduje, pavyzdžiui, nosyje ar gerklėje. Susirgimo melanoma tikimybę didina nesaikingas buvimas saulėje, dažnas odos nudegimas. Tai agresyviausia odos vėžio forma, tačiau anksti nustačius ligą,..
PlačiauKrūties vėžys: rūšys, simptomai, gydymas
Krūties vėžys – navikas, susiformuojantis supiktybėjus krūties pieno liaukų skilties ar latakėlių ląstelėms. Tai dažniausia onkologinė moterų liga. Krūties vėžio atvejų skaičius didžiausias 45–65 metų amžiaus grupėje. Toms, kurių artimos giminaitės – motina ar sesuo – sirgo krūties vėžiu, rizika susirgti tokia liga didesnė. Kiti rizikos veiksniai gali būti rūkymas, negimdym..
PlačiauKepenų vėžys: simptomai, stadijos, gydymas
Kepenų vėžys – piktybinė kepenų liga. Jis gali būti pirminis (atsirandantis kepenyse) arba antrinis (susidaręs kitose kūno dalyse ir išplitęs į kepenis). Dažniau pasireiškia antrinis kepenų vėžys – metastazavęs (prasidėjęs kitur organizme, pavyzdžiui, storojoje žarnoje, skrandyje, plaučiuose). Didesnė rizika susirgti kepenų vėžiu gresia tiems, kurie prieš tai ilgą laiką sirgo lėtiniu k..
PlačiauKasos vėžys: simptomai, stadijos, gydymas
Kasos vėžys – piktybinis navikas, išsivystantis virškinamosios sistemos liaukoje – kasoje. Dažnai ši liga vadinama „tylia“, nes būdama ankstyvos stadijos nepasižymi aiškiais, ryškiais simptomais. Kasos vėžiu dažniau serga vyrai, vyresnio amžiaus žmonės, per metus suserga 12,6 iš 100 000 gyventojų. Svarbiausias rizikos veiksnys yra cigarečių rūkymas. Kiek mažesnę reikšmę tur..
PlačiauGimdos kaklelio vėžys: simptomai, gydymas, prevencija
Gimdos kaklelio vėžys – piktybinis gimdos kaklelio susirgimas, atsirandantis supiktybėjus gimdos kaklelio ląstelėms. Svarbiausias jo atsiradimo veiksnys yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV), ypač 16 ir 18 jo serotipai. Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 500 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų, ypač 35–49 metų moterims. Du dažniausi šios ligos tipai yra plokščiųjų ląstelių karcinoma ir adeno..
PlačiauKiaušidžių vėžys: tipai, simptomai, gydymas
Kiaušidžių vėžys – klastinga liga, neturinti specifinių simptomų. Pagal sergamumą ji yra šeštoje vietoje tarp visų moterų onkologinių ligų. Lietuvoje kiaušidės vėžys sudaro apie 5 proc. visų moterų piktybinių navikų. Tai ketvirtas dažniausiai mirtimi pasibaigiantis moterų vėžys (pirmoje vietoje – krūties, antroje – skrandžio, trečioje – storosios žarnos vėžys). Kasmet kiauš..
Plačiau
