Kiaušidžių vėžys: tipai, simptomai, gydymas

Kiaušidžių vėžys – klastinga liga, neturinti specifinių simptomų. Pagal sergamumą ji yra šeštoje vietoje tarp visų moterų onkologinių ligų. Lietuvoje kiaušidės vėžys sudaro apie 5 proc. visų moterų piktybinių navikų. Tai ketvirtas dažniausiai mirtimi pasibaigiantis moterų vėžys (pirmoje vietoje – krūties, antroje – skrandžio, trečioje – storosios žarnos vėžys). Kasmet kiaušidžių vėžio diagnozę išgirsta apie 400 Lietuvos moterų. Kiaušidėje esantis auglys pašalinamas kartu su visa kiaušide arba ta jos dalimi, kurioje yra išaugęs. Deja, net ir pašalinus kiaušidę, nuo vėžio negalima 100 proc. apsisaugoti – gali išsivystyti „kiaušidžių vėžys be kiaušidžių“. Be to, kiaušidės yra neatsiejamas moters organas ir jo pašalinimas sukelia didelius, neretai neigiamus pokyčius organizme.

Kiaušidžių vėžio tipai

Kiaušidžių vėžys gali išsivystyti iš skirtingų ląstelių. Pagal tai ir yra klasifikuojami šios ligos tipai:

• Epitelinis kiaušidžių vėžys – tai labiausiai paplitęs šios ligos tipas (maždaug 9 iš 10 atvejų). Jis atsiranda dėl nekontroliuojamo epitelio ląstelių, kurios dengia kiaušidžių paviršių, augimo ir dauginimosi. Epitelinės kilmės kiaušidžių vėžiu dažniausiai suserga moterys po menopauzės, paprastai vyresnės nei 50 metų. Jaunoms moterims ši liga išsivysto retai. 
• Germinacinių ląstelių vėžys – jis išsivysto iš nediferencijuotų pirminių germinacinių (kiaušinėlius gaminančių) ląstelių ir sudaro maždaug 1 iš 10 kiaušidžių vėžio atvejų. Šia liga dažniau serga jaunesnės moterys. Germinacinių ląstelių vėžys gerai pasiduoda gydymui, todėl daugeliu atvejų jį galima išgydyti, net ir diagnozavus vėlyvą stadiją.
• Kiaušidžių stromos vėžys – jis išsivysto iš jungiamojo audinio ląstelių, kurios užpildo kiaušides ir gamina hormonus. Tai retas kiaušidžių vėžio tipas.

Nuo kiaušidžių vėžio tipo priklauso ligos gydymas ir pasveikimo prognozė.

Kiaušidžių vėžio rizikos veiksniai 

Riziką susirgti kiaušidžių vėžiu didina tokie veiksniai:

• Amžius. Rizika susirgti kiaušidžių vėžiu didėja su amžiumi. Šia liga retai serga jaunesnės nei 40 metų moterys. Dauguma kiaušidžių vėžiu sergančių moterų yra vyresnės nei 50 metų.
• Kitiems šeimos nariams diagnozuotas vėžys. Moteris, kurios motina arba sesuo sirgo kiaušidžių, krūties ar gimdos vėžiu, turi didesnę riziką susirgti kiaušidžių vėžiu.
• Gimdymas ir menopauzė. Didesnę riziką susirgti kiaušidžių vėžiu turi negimdžiusios ir niekada kontraceptikų nevartojusios moterys, taip pat tos, kurioms menstruacijos prasidėjo anksčiau, o menopauzė – vėliau nei įprasta. Dažniausiai ši onkologinė liga diagnozuojama po menopauzės.
• Genetika. Kai kurie genų pokyčiai gali padidinti kiaušidžių vėžio riziką. Pavyzdžiui, esant BRCA1 arba BRCA2 genų mutacijoms (randamos vienai iš 500 moterų), rizika susirgti šia liga yra 23–45 proc. didesnė.
• Ankstesnės ginekologinės ligos. Jeigu moteriai prieš tai buvo diagnozuotos kiaušidžių cistos arba endometriozė, tikimybė susirgti kiaušidžių vėžiu yra didesnė.
• Gyvenimo būdas. Nutukimas, rūkymas ir nejudrus gyvenimo būdas taip pat didina šios onkologinės ligos riziką.

Daugelio aptartų rizikos veiksnių, deja, tačiau negalima pakeisti. Jeigu patenkate į rizikos grupę, pakalbėkite apie tai su savo šeimos gydytoju. Jis gali nukreipti pas reikiamus specialistus. 

Kiaušidžių vėžio simptomai ir požymiai

Kiaušidžių vėžio simptomai, ypač ligos pradžioje, yra neryškūs ir neišskirtiniai. Jie gali priminti kitų, ne tokių pavojingų, dažniausiai virškinamojo trakto ligų simptomus. Todėl anksti nustatyti kiaušidžių vėžį pakankamai sunku. 

Daugelis moterų nejaučia jokių ankstyvosios stadijos ligos simptomų, o kai kurioms jie būna labai neaiškūs. Pirmieji kiaušidžių vėžio simptomai gali būti:

• skausmas pilvo apačioje ar šone;
• išpūstas pilvas ir pilnumo jausmas;
• pasunkėjęs rijimas, greitas pasisotinimas;
• šlapinimosi pakitimai – staigus arba dažnas noras šlapintis.

Jeigu tokie simptomai vargina kasdien ir tęsiasi keletą savaičių, būtina kreiptis į šeimos gydytoją arba ginekologą. Atlikus medicininę apžiūrą, galima anksti aptikti ligą, kuomet ji yra lengviausiai pagydoma.

Vis dėlto kiaušidės vėžys dažniausiai diagnozuojamas vėlyvose stadijose. Tuomet navikas jau būna pakankamai didelis ir išplitęs už kiaušidės ribų. Dubens srityje esančio kiaušidžių vėžio požymiai gali būti:

• dažnai besikartojantis pilvo pūtimas;
• skausmas apatinėje pilvo dalyje;
• nereguliarios mėnesinės;
• neįprastas kraujavimas iš makšties;
• greitas sotumo jausmas arba apetito praradimas;
• nugaros skausmas;
• padažnėjęs šlapinimasis;
• skausmingi lytiniai santykiai;
• tuštinimosi sutrikimai – vidurių užkietėjimas, padidėjęs dujų susikaupimas.

Tokie požymiai būdingi 2 arba 3 stadijos kiaušidžių vėžiui.

Į tolimus organus, pavyzdžiui, plačius, išplitęs kiaušidžių vėžys gali sukelti tokius simptomus:

• apetito praradimas arba sotumo pojūtis;
• pykinimas ar vėmimas;
• vidurių užkietėjimas arba viduriavimas;
• nuovargis;
• dusulys;
• žymus pilvo apimties padidėjimas.

Nors šie simptomai gali atsirasti ir dėl kitų ligų, jiems atsiradus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. 

Kiaušidžių vėžio diagnostika    

Jei moteris turi sveikatos nusiskundimų ir kreipiasi į gydytoją, visų pirma atliekama medicininė apžiūra. Įtariant ligą, gali būti paskirti papildomi tyrimai:

• kraujo tyrimas – jo metu vertinamas kiaušidžių vėžio žymens (CA 125) kiekis;
• magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT);
• ultragarsinis tyrimas.

Siekiant patvirtinti diagnozę, atliekama pilvo operacija, kurios metu pilvo sienelėje daromas pjūvis (laparotomija), arba mažiau invazinė operacija per pilvo sienoje suformuotas angas (laparoskopija). Tokiu būdu ne tik patvirtinama diagnozė, bet ir įvertinamas ligos išplitimas.

Kiaušidžių vėžio tyrimas    

Pagrindinis kiaušidžių vėžio laboratorinis žymuo yra baltymas CA 125. Normali jo koncentracija – < 35,0 U/ml. Padidėjęs CA 125 kiekis paskatina detaliau ištirti kiaušides, tokiu būdu daliai pacienčių aptinkant ankstyvosios stadijos vėžį. Nustatyti šio žymens kiekį kraujyje gali būti naudinga tiek atliekant pirminę kiaušidžių vėžio diagnostiką, tiek stebint gydymo efektyvumą ir ligos eigą po jo.

CA 125 vėžio žymens tyrimas atliekamas ir klinikoje „Antėja“. Daugiau informacijos apie jį galite rasti spustelėję ant pateiktos nuorodos. 

Kiaušidžių vėžio stadijos    

Išskiriamos 4 kiaušidžių vėžio stadijos:

• 1 stadija. Navikas yra neperaugęs kiaušidžių.
• 2 stadija. Vienos arba abiejų kiaušidžių navikas išplitęs į dubens audinius.
• 3 stadija. Vienos arba abiejų kiaušidžių navikas išplitęs už dubens ribų į pilvo sienos gleivinę.
• 4 stadija. Vėžys išplitęs į atokius organus (pavyzdžiui, kepenis, plaučius).

Apie 70 proc. diagnozuoto kiaušidžių vėžio atvejų yra 3–4 stadijos. Sergant pirmos ir antros stadijos vėžiu, išgyvenamumas siekia 96–98 proc., trečios ir ketvirtos stadijos – iki 42 proc.

Kiaušidžių vėžio gydymas

Kiaušidžių vėžio gydymas priklauso nuo ligos stadijos. Renkantis jį, svarbu įvertinti naviko dydį ir padėtį, išplitimo laipsnį, bendrą ligonio būklę.

Įprastinis kiaušidžių vėžio gydymas yra operacija ir chemoterapija. Tačiau jis neapsaugo nuo ligos atsinaujinimo. 

Operacija

Operacijos metu pašalinama kuo daugiau naviko, siekiant sumažinti jo masę. Dažniausiai pašalinamos abi kiaušidės (abipusė oforektomija) ir gimda (histerektomija). Jaunoms moterims, kurios nori likti vaisingos, šalinama tik viena, ligos pažeista kiaušidė, o kita kiaušidė ir gimda paliekamos. Diagnozavus ankstyvosios stadijos kiaušidžių vėžį, dažniausiai užtenka tik operacijos. Gydant vėlyvųjų stadijų kiaušidžių vėžį po operacijos rekomenduojama skirti chemoterapijos kursą.

Chemoterapija

Po operacijos skiriama chemoterapija vadinama pirmos eilės gydymu. Jei vėžys yra labai išplitęs ir jo negalima operuoti dėl masyvaus ascito arba kitų organų peraugimo, chemoterapija skiriama prieš operaciją.

Kiaušidžių vėžys dažniausiai pasiduoda chemoterapijai. Tačiau, deja, po tokio gydymo jis dažnai atsinaujina (recidyvuoja). Tokiu atveju vienintelė gydymo galimybė – tęsti chemoterapijos kursą. Chemoterapijos pasirinkimas priklauso nuo to, kaip greitai vėžys atsinaujina.

Biologinė terapija

Augantys navikai gali išskirti naujų kraujagyslių augimą skatinančias chemines medžiagas. Toks procesas vadinamas navikine angiogeneze. Naujos kraujagyslės aprūpina augantį naviką jam reikalingu deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Todėl jis gali augti ir plisti (metastazuoti) į kitas kūno dalis.

Biologinė terapija – tai angiogenezę slopinantys vaistai. Jie jungiasi prie KEFR (kraujagyslių endotelio faktoriaus receptoriaus), kuris yra pagrindinis navikinę angiogenezę skatinantis veiksnys, ir blokuoja jo biologinį veikimą. Taip sukeliamas deguonies ir maistinių medžiagų badas navike. Todėl jis negali augti ir metastazuoti. Suvaldžius angiogenezę, galima kontroliuoti naviko augimą.

Kadangi kiaušidės vėžys yra sunkiai pastebimas, labai svarbu profilaktiškai lankytis pas gydytoją akušerį-ginekologą.  Tai ypač aktualu rizikos grupėje esančioms moterims. Bet kokiu atveju reikėtų neignoruoti nerimą keliančių simptomų. Kartais laiku atliktas tyrimas gali padėti išgelbėti moters gyvybę.